Tarptautinę teatro dieną – kovo 27-ąją, Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre už 2010-aisias metais nuveiktus darbus Auksiniais scenos kryžiais bei premijomis apdovanoti geriausieji šalies teatrų menininkai. Geriausiu metų spektakliu tituluotas Oskaro Koršunovo režisuotas „Dugne“, geriausi aktoriai – Darius Gumauskas ir Eglė Mikulionytė. Iškilmingoje ceremonijoje netrūko džiaugsmo, juoko, bet ir teatrališkai perteiktos ironijos.
Renginio pradžioje vedėjai pranešė, kad pagal buvusio kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio įstatymą Auksinio kryžiaus menininkas negali gauti trejus metus po to, kai jam šis apdovanojimas buvo įteiktas. Tai pranešus, iš žiūrovų pasigirdo nusivylimas, o scenoje prasidėjo chaosas. Sirenos ir trūkčiojančios šviesos sukūrė panikos ir tragedijos pojūtį.
Gyčiui Ivanauskui „teatro“ paprašius nustoti, „teatras“ nurimo, o Arūnas Sakalauskas savo ruožtu paskatino menininkus tuos tris metus tiesiog nesistengti, nes Auksinių kryžių jie vistiek negaus. Aktorius stebėjosi, kad politikai imasi reguliuoti sritis, kuriose tą daryti visai nėra reikalo.
Pirmasis susirinkusiuosius sveikino kultūros ministras Arūnas Gelūnas. „Drąsiau kalbėti būtų, jei šita šventė būtų vykusi kultūros ministerijoje, bet aš džiaugiuosi, kad ji sugrįžo į šitą teatrą, kuris turi labai daug gyvybės, geros energijos“, ‒ sveikinimo kalbą pradėjo kultūros ministras.
Politikas teatro dieną palygino su moters diena ir pabrėžė, kad teatrą mylėti reikia visus metus: „reikia leistis jo suviliojamam“. Ministras savo ruožtu visiems girdint pasižadėjo mylėti teatrą ir padirbėti ties minėtų įsakymu.
„Aš nesu įsitikinęs, kad teatro žmonės kaip augalai išgyvena ir minta fotosintezės būtų, kad juos pamaitina žiūrovų širdžių šiluma ir jiems to pakanka. Turime daug rekonstruojamų teatrų, klausimą dėl atlygio teatro žmonėms. Aš manau, svarstyti tai ir pagerinti padėti šioje srityje taip pat reiškia meilę teatrui“, ‒ iškilmingai abstrakčiai, nieko nežadėdamas kalbėjo A. Gelūnas.
Apdovanojimai prasidėjo debiuto kategorija.
Geriausiu debiutu pripažintas aktorės Monikos Vaičiulytės sukurtas Marijos vaidmuo Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras). Jaunoji aktorė prisipažino, kad šiuo vaidmeniu parodė savo širdį ir be galo džiaugėsi, kad už tai liko įvertinta. „Tai daugiau nei profesija, specialybė ar darbas, tai tikrai mano širdis“, ‒ atsiimdama apdovanojimą sakė M. Vaičiulytė.
Geriausias praėjusių metų spektaklis vaikams – Keistuolių teatro „Pati labiausia pasaka“ (režisierius Antanas Gluskinas). „Noriu padėkoti visiems, kurie kuria vaikams, tiktai jūsų dėka ši nominacija sugrįžo į apdovanojimus. Mums vaikų teatro kūrėjams tai labai svarbu“, ‒ dėkojo vienas iš „keistuolių“.
Lėlių teatrų kategorijoje nugalėjo Etnologinio muzikinio veiksmo šeimai „Gandro dovana“ kūrybinė grupė: režisierius ir dailininkas Algis Mikutis, režisierė, dailininkė ir aktorė Saulė Degutytė-Šiekštelienė, kompozitorė ir idėjos autorė Snieguolė Dikčiūtė (Stalo Teatras). „Daug metų nuoširdžiai dirbome ir kryžius virto auksiniu“, ‒ nevengdama saviironijos kalbėjo aktorė S. Degutytė-Šiekštelienė pridurdama, kad nuoširdžiai džiaugiasi tokiu įvertinimu.
Nacionalinės dramaturgijos apdovanojimą atsiėmė teatras „Cezario grupė“ už „Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poeziją. Į sceną apdovanojimo atsiimti pakilęs kompozitorius Martynas Bialobžeskis trupė, kaip ir dera tikriems teatralams tokią dieną, vaidina, o pats režisierius išvykęs į Graikiją. „Sunku čia man čia stovėti ir kažką nuo jų pasakyti, bet mes labai dėkojame kiekvienam žmogui, atėjusiam į mūsų spektaklius. O didžiausia padėka ‒ šio spektaklio įkvepėjui Pauliui Širviui“, ‒ kalbėjo kompozitorius.
Geriausia operos soliste pripažinta Sigutė Stonytė už Grafienės vaidmenį operoje W. A. Mocarto „Figaro vedybos“. Ironiška, bet aktorei asmeniškai atsiimti Auksinio Kryžiaus neteko, nes Teatro dienos vakarą ji leido Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje atlikdama Grafienės vaidmenį.
Baleto primarijus Nerijus Juška Baleto ir šokio kategorijos Auksinį Kryžių įteikė Eglei Špokaitei už Olimpijos vaidmenį šokio spektaklyje Leo Delibes „Kopelija“ (Scenos meno kūrėjų asociacija). „Šį vaidmenį kūriau su labai didele meile“, ‒ sakė balerina.
Už geriausią choreografiją Auksinį Kryžių Vesta Grabštaitė ant kaklo užkabino Andželikai Cholinai (šokio spektaklis „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką). Tačiau, padėkojusi, menininkė jį atidavė solistei Beatai Molytei, atlikusiai Anos Kareninos vaidmenį. Pasak A. Cholinos, spektaklį sukūrė ne ji – režisierė, bet artistė B. Molytė. „Be jos spektaklis „Ana Karenina“ nebūtų toks, kokį matė publika ‒ teigė A. Cholina. ‒ Tai yra unikalus atvejis, kai spektaklį padaro artistas“.
Už antraplanius Piršlio, Generalinio ir Gydytojo vaidmenis Gintaro Grajausko spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos teatras) įvertintas Vytautas Anužis.
Auksinį Kryžių už antraplanį Celinos vaidmenį Mariaus Ivaškevičiaus „Mistre“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras) gavo Gintarė Latvėnaitė. Kadangi aktorė tuo metu dalyvavo kitame renginyje, apdovanojimą atsiėmė ir susirinkusiuosius pasveikino su Teatro diena G. Latvėnaitės mama. „Gaila, kad valstybės vadovai nevertina talentų. Skauda, kad tampame svetimi, smulkūs, tušti ir priešiški“, ‒ citavo dukters laišką ji.
Geriausiu kompozitoriumi pripažintas Liudas Mockūnas už muziką spektakliui „Prakeiktieji“ pagal Eugene O'Neill'o pjesę „Gedulas tinka Elektrai“ (Oskaro Koršunovo teatras). „Šis garso takelis nebuvo tradicinis, kai kompozitorius parašo muziką, ją įrašo, o garso režisierius paleidžia. Visuose spektakliuose atlikau muziką gyvai, todėl ji kito“, ‒ kalbėjo kompozitorius.
Scenografo ir kostiumų dailininko kategorijoje nugalėjo Juozas Statkevičius. Apdovanojimas jam įteiktas už kostiumus ir grimą Leo Fall operetei „Madam Pompadur“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras), spektakliui „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“), šokio spektakliui „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką (Anželikos Cholinos šokio teatras). „Ne treji metai praėjo, o visi aštuoniolika. Kartais reikia padaryti 60 spektaklių, kad tave pastebėtų“, ‒ juokavo J. Statkevičius.
Drabužių dizaineris neatsisakė progos pakritikuoti jau minėtą įstatymą dėl Auksinių Kryžių teikimo tvarkos. Menininkas taip pat padėkojo mamai: „ji yra akivaizdi visų teatrų sponsorė, nes iš jos spintų išgaravo visi kailiniai, auskarai – viskas.“ Prieš nulipdamas nuo scenos, J. Statkevičiaus dar paprašė nors šiek tiek daugiau dėmesio teatrui ir jo žmonėms.
Geriausiu aktoriumi pripažintas Darius Gumauskas už vaidmenį spektaklyje Maksimo Gorkio „Dugne“ (Oskaro Koršunovo teatras). Prieš skelbiant šią nominaciją buvo pagerbti per pastaruosius pora metų mirę teatralai. D. Gumausko, pamatęs daugelį jų vardų, jis dar kartą prisiminė, kiek mažai kol kas išties yra nuveikęs scenoje ir juokauti nėra jokio noro.
Geriausia aktore – Eglė Mikulionytė už Antigonės vaidmenį spektaklyje Aušros Marijos Sluckaitės „Antigonė Sibire“ (Kauno valstybinis dramos teatras). Teatro bendruomenę pavadinusi savo šeima, aktorė padėkojo žiūrovams ir paragino visus prisiminti ir tuos teatralus, kurių nepasiekia rampos šviesos.
Boriso Dauguviečio auskarą Lietuvos televizijos režisierė Galina Dauguvietytė įteikė režisieriui Cezariui Graužiniui už Lietuvos ir Europos teatro tapatybės paieškas.
Geriausias 2010-ųjų metų spektaklis – Oskaro Koršunovo režisuotas Maksimo Gorkio „Dugne“ (Oskaro Koršunovo teatras). „Aktorius – tai skamba išdidžiai“, šia fraze buvo palydėtas prestižinis Aukso Kryžiaus apdovanojimas.
Garbingiausia Padėkos premija už kūrybos indėlį į teatro meną apdovanota legendinė aktorė Rūta Staliliūnaitė. Padėkos laiške vėl pasikartojo daugelyje laureatų pasisakymų juntama tema ‒ kartu su atėjimu į teatrą prasidedantis kryžiaus nešimas ir begalinis tikėjimas tuo, ką darai. Visgi palinkėjimas buvo šviesus: „Tegu šventės naktis būna artistiškai išradinga, užsimiršimo pilna, o rytas tegul auš viltingas“.
