Socialdemokratų partija (LSDP) savo galimas politines sąjungininkes turėtų rinktis tarp tradicinių partijų - tokių, kurios turi aiškią ideologiją ir vertybių sistemą. Nei Darbo partija, nei Liberalų demokratų partija ideologija ir vertybėmis nesivadovauja.
Tai Eltai pareiškęs LSDP garbės pirmininkas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas profesorius Aloyzas Sakalas teigė kol kas nematąs pagrindo, kuris leistų po Seimo rinkimų LSDP sudaryti koaliciją su dviem šiomis partijomis.
"Liberaldemokratai - tai partija, kuri dar neturi vertybių sistemos. Ateityje bus matyti, ar jie pripažįsta įstatymo viršenybę. Kol kas susidaro įspūdis, kad jie jos nepripažįsta", - tvirtino socialdemokratas.
Anot A. Sakalo, apkaltos Prezidentui žlugimas reikštų, kad Lietuva nėra teisinė valstybė. Jei prie to žlugimo prisidėtų LSDP frakcija Seime, tai, pasak jo, liudytų teisinį nihilizmą, pasidavimą konjunktūriniams sumetimams ir valstybės interesų nepaisymą.
"Tai reikštų, jog jie pripažįsta, kad galima pažeidinėti įstatymus, Konstituciją, ir likti nebaudžiamam dėl kažkokių konjunktūrinių sumetimų - girdi, partijai naudingiau, kad būtų silpnas Prezidentas, kuriuo galima manipuliuoti. Man tokia pozicija nepriimtina", - pažymėjo A. Sakalas.
ELTA: Lietuvos viešojoje erdvėje plačiai svarstomos prezidentinės krizės priežastys ir galimi jos padariniai. Kaip Jūs vertinate susiklosčiusią padėtį?
A. SAKALAS: Krizės priežastis paprasta - Prezidentas padarė iš prezidentūros savotišką UAB'ą. Prezidentūroje jis tvarkėsi taip, kaip tvarkytųsi koks nors UAB'o vadovas. Tai pagrindinė priežastis.
Padariniai Lietuvai gerai matomi: sukiršinti Lietuvos žmonės, užsienio valstybės nepasitiki Lietuvos pozicija, prezidentūra. Ačiū Dievui, turime stabilią Vyriausybę.
Kad ir kaip baigtųsi apkalta, Lietuva negreitai išsigydys žaizdas. Jei apkaltai bus pritarta, tai reikia tikėtis, jog bus išrinktas Prezidentas, kuris turės moralinį autoritetą. Jei apkaltai nebus pritarta, tai turėsime tą patį Prezidentą - be moralinio autoriteto.
ELTA: Ar pritartumėte Algirdo Brazausko dalyvavimui Prezidento rinkimuose, jei rinkimai vyktų šiemet?
A. SAKALAS: Žiūrėčiau teigiamai. A. Brazauskas - ko gero, vienintelis Prezidentas, per kurio kadenciją nebuvo matyti prezidentūros klerkų vadovavimo visoms institucijoms, kokį matome dabar.
Jau Valdo Adamkaus laikais būta kai kurių tokio vadovavimo požymių. Būta patarėjų skambučių - "kodėl darote taip ar anaip?". Prezidento Rolando Pakso laikais vadovaujama įvairioms institucijoms jau buvo gana "kietai".
Prezidento A. Brazausko laikais tokio vadovavimo niekas nejuto, nes jo nebuvo. Manau, kad Prezidentas A. Brazauskas, vėl tapęs Prezidentu, laikytųsi tos pačios - nuoseklios pozicijos. Jis yra valstybininkas ir valstybės interesus kelia aukščiau savo asmeninių.
ELTA: Ar A. Brazauskas, Jūsų manymu, būtų realiausias pretendentas laimėti priešlaikinius Prezidento rinkimus, jei juose dalyvautų R. Paksas?
A. SAKALAS: Yra du realūs kandidatai, kurie turėtų galimybių laimėti: tai pirmiausia A.Brazauskas ir antra - V. Adamkus. A. Brazauskas turėtų daugiau šansų laimėti.
ELTA: Ar vadinamosios "tradicinės" partijos atsakingos dėl dabartinės krizės?
A. SAKALAS: Manau, kad jos atsakingos. Pirmiausia per rinkimų kampaniją buvo elgiamasi ne taip, kaip derėtų. Nors partijos vieningai pasisakė prieš R. Pakso kandidatūrą, tačiau jos menkai parodė, dėl ko tokia kandidatūra nenaudinga ar pražūtinga Lietuvai.
Pagrindinės partijos iškėlė savo kandidatus, užuot rėmusios vieną bendrą kandidatą, kuris būtų galėjęs laimėti pirmajame rinkimų ture.
Kita klaida - tai, kad pagrindinės partijos, kurių kandidatai nepateko į antrąjį turą, pradėjo remti vieną arba kitą kandidatą, užuot pasakiusios, kad bendradarbiaus su tuo, kurį tauta išrinks.
ELTA: Jūsų manymu, toks neagitavimas būtų buvęs naudingesnis?
A. SAKALAS: Taip, naudingesnis nei pasisakymas vieningu frontu prieš R. Paksą. Mūsų tautiečiai linkę ginti tą, kurį visi puola.
ELTA: Ar po 14 nepriklausomybės metų apskritai galime kalbėti apie susiformavusią politinę tradiciją ir "tradicines" partijas?
A. SAKALAS: Tradicinės partijos bent jau formuojasi. Tačiau jos neturi didelio visuomenės pasitikėjimo. Prie to labai prisidėjo žiniasklaida, visaip niekinusi tradicines partijas ir nenorėjusi matyti tų demokratijos daigų, kuriuos tradicinės partijos įkūnija. Galbūt reikėjo padėti demokratinėms partijoms, atskleidžiant jų silpnąsias puses, kad jos matytų, ką reikia daryti, o ne visaip jas engti bei niekinti.
Dabar atsiranda partijų, kurios neturi programos, kurių negalime vadinti tradicinėmis, kurios turi tik lyderius, sakančius: "Išrinksite mus į valdžią - mes jums padidinsime pensijas ir atlyginimus". Sunkiai gyvenantys žmonės noriai tiki tokiais pažadais. Jie tikisi, kad ateis naujas mesijas ir viską sutvarkys.
ELTA: Kokie požymiai, Jūsų nuomone, daro partiją tradicinę?
A. SAKALAS: Ideologija, vertybių sistema ir jomis grįsta programa.
Tradicinėmis laikyčiau tokias partijas kaip krikščionys demokratai, socialdemokratai, liberalai, konservatoriai. Tiesa, mūsų konservatoriai buvo nukrypę nuo tradicijos, nes tai buvo daugiau vieno žmogaus partija, kurio autoritetas viską lėmė. Tradicinės partijos yra tos, kurių programa, pasikeitus vadovui, iš esmės nesikeičia. Partijos vadas, kaip charizmatinė figūra, tik pritraukia papildomų rinkėjų.
Netradicinės partijos priklauso nuo to, ką sako jų vadai. Šiandien vienas vadas lieps eiti į vieną pusę, rytoj atėjęs kitas vadas kvies eiti į priešingą pusę, ir visa partija eis, jeigu vadas taip lieps.
Rūšiuočiau partijas į tris grupes: pirmoji grupė - tradicinės partijos, antroji - partijos, kurios turi stiprų lyderį, bet neturi ideologijos, ir trečia grupė - partijos, kurios atsiranda prieš rinkimus ir išnyksta po rinkimų.
ELTA: Kaip vertinate Viktoro Uspaskicho vadovaujamą Darbo partiją? Kokia jos populiarumo priežastis? Ar prognozuotumėte jos pergalę Seimo rinkimuose?
A. SAKALAS: Gražus vyras, moka gražiai kalbėti. Turtingas žmogus, daug žada. Visa tai imponuoja, maloniai glosto žmogaus širdį. Žmonėms žadama nugalėti korupciją, sutvarkyti ekonomiką, pakelti atlyginimus, įvesti tvarką. Tokių pažadų jau girdėjome - tą patį sakė R. Paksas.
Šiuo metu ši partija - populiariausia. Jei reitingai nesmuks, ji nugalės.
ELTA: Ar įmanoma LSDP ir Darbo partijos koalicija po Seimo rinkimų?
A. SAKALAS: Koalicija - tai partijos vadovų reikalas. Tačiau koaliciją galima kurti tada, kai yra bendros vertybės, kai nesikerta vertybių sistemos. Jei LSDP, kaip partija, turinti savo vertybių sistemą, sudaro koaliciją su partija, kuri jokios vertybių sistemos neturi, tai arba pastaroji perima koalicijos partnerės vertybes, ir tada koalicija įmanoma, arba ji tų vertybių nepriima, ir tada koalicija gali būti nebent labai trumpalaikė. Ji subyrėtų po pirmojo išbandymo.
ELTA: Ar tikėtina, kad Darbo partija priims LSDP vertybių sistemą?
A. SAKALAS: Mažai tikėtina.
ELTA: LSDP žada glaudžiai bendradarbiauti su Naująja sąjunga (NS, socialliberalais). Tačiau socialliberalai, jei dėl LSDP sprendimų apkalta neįvyktų, gali pasitraukti iš koalicijos. Kaip tokiu atveju elgtųsi socialdemokratai?
A. SAKALAS: Negalėčiau kalbėti visos partijos vardu. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai turėtų labai rimtų padarinių. Jeigu jie pasitrauktų iš koalicijos, Vyriausybė sunkiai atlaikytų tokį smūgį.
Antra vertus, mums tai būtų labai nenaudinga stojimo į NATO ir ES išvakarėse. Trečia - jei apkalta nepavyks, tai mes dar nesame teisinė valstybė. Teisinėje valstybėje paisoma ne to, kas naudinga partijai, o to, kas naudinga Lietuvai. Kiekviena partija teisinėje valstybėje sako: "Kas naudinga Lietuvai, naudinga man". Lietuvoje dar dažnai sakoma: "Kas naudinga man, tas turi būti naudinga Lietuvai".
ELTA: Kas būtų labiausiai tikėtini LSDP politiniai partneriai tuo atveju, jei NS per Seimo rinkimus neperžengtų 5 nuošimčių barjero?
A. SAKALAS: Neaišku, kiek mes turėtume vietų Seime. Jei turėtume daugiausia vietų, tai Prezidentas, matyt, siūlytų ieškoti galimybių sudaryti Vyriausybę. Tada žiūrėtume, su kuo ją sudaryti.
Aiškių partnerių nėra, bet tai, mano nuomone, turėtų būti tradicinė partija, turinti tradicines vertybes, kad galėtume žinoti, ko iš jos tikėtis ir kokiu pagrindu galime sutarti.
ELTA: Ar galima koalicija su Liberalų ir centro sąjunga arba konservatoriais?
A. SAKALAS: Neatmestina koalicija su liberalcentristais. Tokie "didžiosios" koalicijos pavyzdžiai Europoje yra žinomi. Kai valstybei iškyla rimtos politinės krizės grėsmė, tai visai įmanoma.
Nežinau, ar tokia koalicija būtų įmanoma ir su konservatoriais. Padėtis turėtų būti ekstremali.
ELTA: Ar įsivaizduojate LSDP ir Liberalų demokratų partijos valdančiąją koaliciją? Kokios idėjos ir vertybės gali būti bendros šioms partijoms?
A. SAKALAS: Mes nežinome liberaldemokratų vertybių sistemos. Kol kas matome, kaip lengvai liberaldemokratai susiranda žmones, kurie jokių vertybių neturi. Sunku kalbėti apie partijos vertybes, kai jos nariai vakar galėjo būti socialdemokratai, rytoj galės būti liberalai, o poryt - liberaldemokratai.
Liberaldemokratai - tai partija, kuri dar neturi vertybių sistemos. Ateityje bus matyti, ar jie pripažįsta įstatymo viršenybę. Kol kas susidaro įspūdis, kad jie jos nepripažįsta.
ELTA: Prieš 2000 m. Seimo rinkimus Socialdemokratų partija, kuriai Jūs anksčiau vadovavote, susijungė su LDDP. Kas labiau sustiprėjo dėl šio jungimosi - socialdemokratai ar socialdemokratija?
A. SAKALAS: Šios dvi partijos ilgai konkuravo. Kai pradėjo gyvuoti nepriklausoma Lietuvos valstybė, buvo galvojama taip: galbūt Komunistų partija bei jos sekėja - LDDP numirs, tačiau socialdemokratijos idėjos yra gajos, ir dauguma žmonių, anksčiau priklausiusių Komunistų partijai, taps socialdemokratais.
Taip neįvyko: LDDP nenumirė ir konkuravo reitingais su Socialdemokratų partija. Tada kilo klausimas: kam konkuruoti, jei mūsų vertybės daugmaž panašios? Buvo nuspręsta jungtis.
ELTA: Jungimasis sustiprino jungtinę partiją, bet ar sustiprino socialdemokratijos vertybių sistemą, ar neišplovė ideologijos?
A. SAKALAS: Nepasakyčiau, kad ideologija buvo išplauta. Kai ko tikrai nepavyko įvykdyti. Pavyzdžiui, mūsų programoje buvo įrašytas vienas kertinių reikalavimų - įvesti progresinius mokesčius. Tačiau mūsų partneriai - socialliberalai tam labai prieštaravo, o patys vieni mes to negalime padaryti.
ELTA: Ar iki dviejų partijų jungimosi Socialdemokratų partija nebuvo šiek tiek kairesnė už LDDP?
A. SAKALAS: Galbūt buvo šiek tiek kairesnė, nes socialdemokratai laikėsi nuoseklesnės pozicijos tradicinių vertybių atžvilgiu. Mes pasisakėme už socialiai orientuotą, reguliuojamą rinką, o LDDP labiau laikėsi laisvosios rinkos idėjų. Tačiau, partijoms susijungus, jos rado bendrą poziciją.
ELTA: Kodėl Lietuvoje yra dvi socialdemokratų partijos? Ar tikitės jungimosi su Arvydo Akstinavičiaus vadovaujama Socialdemokratų sąjunga?
A. SAKALAS: Tai priklauso nuo abiejų partijų ir jų vadovybių. Žinoma, negerai, kai yra dar viena socialdemokratų partija. Dabar ji neįtakinga, bet jei jos įtaka sustiprės, tai, be abejo, susijungimas bus neišvengiamas.
ELTA: Ar jų nuostatos ir idėjos jums artimos?
A. SAKALAS: Jų nuostatos mažai skiriasi nuo mūsų. Sakyčiau, tai net grynesnė socialdemokratija nei mūsų partijos socialdemokratija.
ELTA: Valdančioji LSDP neretai kaltinama "iš kairės" dėl socialiai orientuotos politikos nebuvimo. Jai, pavyzdžiui, prikišama, kad darbdavių interesai jai rūpi labiau nei darbuotojų. Ar šie priekaištai turi pagrindo?
A. SAKALAS: Vieną priežasčių jau minėjau - tai neįvestas progresinis mokestis. Tai rimtas priekaištas, bet aš jau sakiau, kodėl negalime to padaryti.
Matyt, negalėsime to mokesčio įvesti, kol neįsiteisins visuotinis pajamų deklaravimas, nes pajamos nebūtinai gaunamos per atlyginimus - jos gaunamos ir kitais kanalais.
ELTA: Ką galvosite ir kaip elgsitės, jei, balsuojant Seime, LSDP frakcija neparems apkaltos?
A. SAKALAS: Aš asmeniškai būsiu labai nusivylęs. Manysiu, kad LSDP atsisakė teisinės valstybės modelio. Tai reikštų, jog jie pripažįsta, kad galima pažeidinėti įstatymus, Konstituciją ir likti nebaudžiamam dėl kažkokių konjunktūrinių sumetimų - girdi, partijai naudingiau, kad būtų silpnas Prezidentas, kuriuo galima manipuliuoti. Man tokia pozicija nepriimtina.
ELTA: Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Vladimiras Laučius
ELTA
