Kauno „Žalgirio“ prezidentas Arvydas Sabonis, stebėjęs savo komandos dvikovą su Madrido „Real“ ekipa šypsojosi tik kartą – kai prieš rungtynes, lydimas gausių aplodismentų, atsiėmė Rusijos jam skirtą ordiną už nuopelnus krepšiniui. Tačiau vėliau, sėdėdamas greta legendinio Sovietų Sąjungos vidurio puolėjo, gero draugo Vladimiro Tkačenkos, A. Sabonis su rūpesčiu buvo priverstas stebėti ne savo, o svečių ekipos triumfą.
Po rungtynių Kauno klubo vadovas sutiko duoti išskirtinį interviu "Balsas.lt" ir Krepšinis.net.
Tiesa, kaip tik tuo metu prie mūsų netikėtai prisijungė „Real“ vidurio puolėjas Lazaras Papadopoulas, kuris po mačo atlikinėjo dopingo kontrolę ir į „Žalgirio“ VIP kambarį užsuko pasiimti kelis butelius alaus.
Rusijoje gimęs ir puikiai šios šalies kalba šnekantis graikas, prieš save pamatęs A. Sabonį, žavėjosi juo lyg mažas vaikas.
- Labas, - tarė L. Papadopoulas.
- Labas, sveikinu su pergale. Gerai šiandien žaidėte, - atsakė Sabas.
- Ačiū. Žinote, kai buvau mažas, mokiausi visus jūsų žingsnius (šypsosi). Tikrai labai malonu jus matyti (šypsosi ir žiūri į A. Sabonį).
- Dabar jūs turite būtinai laimėti prieš „Maccabi“. Mes jums padovanojome pergalę, dabar mums padėkite.
- Būtinai. Tikrai pasistengsime laimėti.
- Tai sutarta (šypsosi).
Po šio mažo „suokalbio“ pradėjome mūsų interviu.
- Kaip manote, kodėl „Žalgirio“ krepšininkams, anksčiau namie rungtyniaujantiems tarsi ant sparnų, šiandien taip nesisekė?
- Tai antras toks pralaimėjimas šį sezoną. Komandą spaudžia didelė atsakomybė. Iki šiol kažką galime, kažko negalime. Trauma buvo po apmaudaus pralaimėjimo "Olympiacos" komandai išvykoje. Ten galėjome laimėti. „Real“ šiandien žaidė visai kitaip nei per pirmas tarpusavio rungtynes.
- Liko dvejos Eurolygos TOP-16 rungtynes. Jas būtina laimėti, tačiau „Žalgiriui“ reikės dar ir kitų grupės komandų pagalbos....
- Tai jau padėjo... (šypsosi). Dar niekas nėra prarasta, reikia kovoti dėl kiekvieno taškelio. Mes nesame kažkoks Eurolygos superklubas. Aišku, dantis rodome ir mūsų tikslas yra parodyti kažką - vieną kitą dantuką (šypsosi).
Nereikia laidoti „Žalgirio“. Prašau, „Olympiacos“ laimėjo prieš „Maccabi“, tad kodėl mums nenuvažiavus ten ir nelaimėjus? Aišku, dabar mums reikia galvoti apie „Olympiacos“, reikia kažkaip juos patvarkyti. Ar stebėsiu rungtynes Kaune? Ne, tik per televizorių.
- Ar dar tikite „Žalgiriu“?
- Visada tikiu, ir žaidėjai, ir treneriai dar tiki. Reikia tikėti. Jei yra šiaudas, reikia kabintis. Galiu tik spausti jiems visiems rankas ir sakyti: „Pirmyn, vyrai“. Jie turi suprasti, kad viskas priklauso nuo jų pačių, juk jie visi - profesionalai. Tuo labiau patys mato, kaip juos priima čia, kaip visi palaiko, šaukia, „Žalgirio“ vardą mini. Net ir po pralaimėjimo. Ir galima sakyti, kad tais rėkimais „Žalgiris“, „Žalgiris“ prišaukė pergalę, dėl kurios mes dar esame nenuskandinti. „Olympiacos“ pergalę prieš „Maccabi“.
- Rungtynių metu emocingai reagavote į teisėjų sprendimus. Kaip manote, ar jie visuomet buvo teisingi?
- Taigi, krepšinis, dieve, visiems čia rimta.. Aš tik šokau dėl to, kad vienu momentu vienas teisėjas parodė, kad kamuolys - mūsų, o kitas jį atidavė „Real“. Bent iš mandagumo galėtų nueiti ir pasitarti trise. Aš teisėjui taip ir sakiau.
- Po rungtynių labai daug kritikos susilaukė „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Rimantas Grigas. Kaip manote, ar ji teisinga?
- Sunku pasakyti. Man sunku, kaip klubo prezidentui apie tai šnekėti. Yra taip, kaip yra. Visada yra kažkokios kalbos, tuo labiau pas mus, Lietuvoje. Normalu. Toks gyvenimas. Kai laimi, visi tuomet mažai kalba apie trenerius, o daugiau apie žaidėjus. Kai pralaimi, visuomet lipa ant trenerių.
- Ką manote apie paskutinius „Žalgirio“ pirkinius – Mamadou N‘Diaye ir Damirą Markotą?
- Mamadou normaliai įsiliejo į komandą. Prasčiau su D. Markota, kol kas jis to nesugeba padaryti. Čia gi kaip loterijoje. Gali būti labai geras, bet gauti traumą ir nežaisti. Gali būti blogas, bet vėliau sužaisti ir tapti gerbėjų dievu. D. Markotą palikime ateičiai. Juk yra dar ir LKL, ir BBL. Yra daug darbo.
