Laikraštis „Sportas“: Arvydo Sabonio bendražygiai neabejoja, kad šis žmogus – tinkamiausias užimti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovo postą
Šarūnas Marčiulionis: „Toks buvo Arvydo vidinis apsisprendimas. Manau, kad tai buvo ne vienų metų klausimas ir jam ši krepšinio veikėjo veikla bus įdomi. Apsisprendimas priklausė ir nuo gyvenamosios vietos, užimtumo, šeimyninių aplinkybių, čia rankos turės darbo.
Manau, jis tikrai žino, kad ši vieta gana sudėtinga, reprezentacinė ir bus tam pasirengęs. Imdamasis šių pareigų, jis analizavo situaciją ir tikrai žinos, ką daryti.“
Sergejus Jovaiša: „Po jo ligos buvo mažų abejonių, kad gali pasitraukti, bet tikrai tikėjau, kad Arvydas pajėgus užimti šias pareigas. Jis visais laikais buvo lyderis, kovotojas ir labai gabus žmogus visose srityse. Plačiai žiūrėdamas į pasaulį jis supras, ką daro, ir tai darys tinkamai.
Darbas visada pradedamas nuo pažinties su darbine aplinka. Man nežinoma, kokie buvo federacijos planai, tačiau, visų pirma, ko gero, reikia tikėtis tęstinumo, o naujų iššūkių visada atsiranda. Manau, jie bus priimami tinkamai, jis tikrai turi vidinės energijos viską puikiai atlikti.
Ar Arvydas tinkamiausias kandidatas, būtų galima svarstyti, jei būtų buvę daugiau norinčiųjų. Kadangi konkurencijos nebuvo, tai daug pasako. Vadinasi, kiti nepasitikėjo savo jėgomis matydami tokį stiprų kandidatą ir tyliai pasitraukė.“
Modestas Paulauskas: „Manau, šis jo žingsnis – labai teisingas. Užtenka būti užkulisiuose, su jo autoritetu reikia būti aktyviam, o ne pasyviam. Aišku, Vladas Garastas puikiai atliko savo pareigas ir mums reikėjo, kad šioje pozicijoje būtų labai stiprus žmogus. Arvydas šiuo metu – stipriausia Lietuvos krepšinio jėga.
Jis turi visas reikiamas savybes šiam postui užimti. Kelerius metus man teko su juo bendradarbiauti, kai aš buvau SSRS jaunimo rinktinės iki 19 m. treneris, o jis – žaidėjas. Tuo metu laimėjome Europos čempionatą Graikijoje, laimėjome SSRS jaunimo žaidynes Minske, puikiai atsimenu jo puikias kovotojo savybes. Visi krepšinio sirgaliai puikiai žino, kad jis niekada nepasiduos, nedejuos, kad pavargo, bet degs noru laimėti, kovos, bėgs, nenurims.
Šios savybės – pačios geriausios ir einant prezidento pareigas. Visus kadencinius metus jis bus ne tik vadovas, bet ir ambasadorius ir, manau, kad mums vienos jo kadencijos neužteks, prašysime, kad būtų, kol sveikata leis. Svarbiausia jam palinkėti sveikatos.
Dabar Lietuvos lygos dirba neblogai, bet negalima ties tuo sustoti, reikia eiti į priekį, stengtis, kad Lietuvos komandose turėtume kuo mažiau legionierių, kad žaistų vien lietuviai. Gerų žaidėjų mums užtenka, svarbiausia juos išlaikyti, kad jaunimas neišvažinėtų į užsienį, o žaistų čia.“
Algirdas Brazys: „Labai teigiamai vertinu šį žingsnį. Tai ne tik figūra tiesiogine to žodžio prasme, bet ir figūra krepšinio pasaulyje, žmogus, kurį seniai reikėjo rinkti krepšinio federacijos prezidentu.
Federacijoje jis turės labai gerų padėjėjų, ten kolektyvas susidirbęs, jiems reikėjo tik gero vėliavnešio, neabejoju, kad Sabas tas pareigas atliks puikiai. Manau, kad Sabas būdamas Europos čempionato ambasadorius savo akimis matė, ko ten trūksta, ir tikrai kolektyvą sustiprins.“
Valdemaras Chomičius: „Labai džiaugiuosi, kad Arvydas tapo prezidentu, nes jis – puiki asmenybė, suprantanti, mylinti krepšinį ir jam atidavusi visą gyvenimą. Manau, kad būtent tokie žmonės ir turi būti federacijų prezidentai, ne funkcionieriai, bet tie, kurie yra tam darbui atsidavę ir supranta, ką tai reiškia. Jis turi charakterį – su juo buvo sunku konkuruoti tiek aikštėje, tiek gyvenime.
Pradėjus naują darbą, pradžia visada būna sunki, kol supranti, kol įsivažiuoji, kol sustatai viską į savo vietas, bet, manau, kad žmogus, kuris tiek gyvenime pasiekė, labai greitai adaptuosis.
Nuo ko jam reikėtų pradėti? Manau, Lietuvos krepšinyje viskas vyksta gana gerai, gal daugiau dėmesio reikėtų skirti bendram lygiui, o ne koncentruotis į ką nors viena. Kad tiek šiuo metu labai progresuojančių mūsų vaikų, tiek gerai Lietuvai atstovaujančių suaugusiųjų grandys būtų taip suderintos, kad viena kitą papildytų.“
Rimas Kurtinaitis: „Labai džiaugiuosi, kad jis grįžo į krepšinio visuomenę, kad dabar ne iš šalies viską stebės, bet bus toje barikadų pusėje, kurioje reikia ką nors daryti.
Pirmiausia jam reikia geros komandos, kuri atlieka daug darbų. Iš savo, kaip Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo, kaip vyriausiojo trenerio, patirties žinau, kad greta stovinti komanda turi būti patikima, gera, kad nebūtų intrigų. Dabar tai svarbiausias momentas. Jis – ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir viso pasaulio krepšinio vėliava, o kai tokie žmonės užima tokius postus automatiškai pati federacija tampa svarbi ne tik šalies, bet ir pasaulio mastu. Jei federacijoje dirba žmonės, negalintys kalbėti angliškai arba kurių niekas nežino, tai iš jų naudos yra tik vietos problemas sprendžiant. Žinoma, jos svarbios, bet, manau, kad Lietuva bent jau krepšiniu pasaulyje garsi tiek pat, kiek didžiosios valstybės – Rusija, JAV.
Manau, pirmiausia jam reikia susirinkti komandą. Mes kalbėjomės su Arvydu, jis nori permainų, nori vienyti visus tuos, kurie žaidėme kartu, kurie kūrėme krepšinį. Dabar visi išsiblaškę. Kai Arvydas apsisprendė dalyvauti rinkimuose, vasarą buvome susitikę, tai vienas jo tikslų buvo suvienyti tuos krepšinio protus ir kurti kartu, nes kartu galima nuveikti daugiau.“
Lina Motužytė
