Gegužės 26 dieną Gruzija švęs Nepriklausomybės dieną – 1918 m., po daugiau nei šimtmetį trukusios Rusijos imperijos priespaudos, sukurta demokratinė Gruzijos respublika. Istorijos tėkmėje Gruzijai teko daug išbandymų.
Pavasaris visada reiškia gamtos atsinaujinimą, atgimimą, tačiau šiais metais Tbilisio pavasaris alsuoja ne tik bundančios gamtos kvapais bei spalvomis, bet ir skaudžių įvykių, buvusių prieš 20 metų, paminėjimo dvasia bei triukšmingais opozicijos mitingais, reikalaujančiais Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio atsistatydinimo. Visa tai teko tiesiogiai pajusti lankantis Tbilisyje Gruzijos parlamento kvietimu dalyvauti 1989 m. balandžio mėnesį įvykdytos Sovietų agresijos aukų pagerbimo renginiuose. Tuomet Sovietų kariuomenės kariai, remiami šarvuočių ir ginkluoti užaštrintais pėstininkų kastuvėliais, puolė taikius protestuotojus, reikalavusius atkurti šalies nepriklausomybę. Negailėta nei jaunų, nei senų - 19 žmonių buvo mirtinai užkapoti, dar keli Tbilisio gyventojai mirė nuo kulkų. Iš viso tomis dienomis žuvo 27 žmonės (19 jų – moterys). Dar maždaug keturi tūkstančiai žmonių apsinuodijo kariškių panaudotomis dujomis.
Nuo tada Tbilisyje kiekvienais metais minima balandžio 9-oji. Tą dieną pagerbiamos sovietų agresijos aukos – dedamos gėlės memoriale, prie Gruzijos parlamento, cerkvėse aukojamos Šv. Mišios, žmonės renkasi į pagerbimo renginius. Yra susikūrusi nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos organziacija “Balandžio 9-oji”. Šį pavasarį balandžio 9-osios minėjimas buvo ypatingas – praėjo lygiai 20 metų nuo tų skaudžių įvykių. Jau šios dienos išvakarėse žuvusieji ir nukentėjusieji buvo prisiminti ir pagerbti Tbilisio miesto merijoje. Taip pat miesto centre esančiame Balandžio 9-osios parke buvo atidengtas dar vienas paminklas žuvusiesiems atminti. Garbė jį atidengti buvo suteikta šių eilučių autorei, kartu su miesto valdžios atstovais. Gražiai sutvarkytame parke ošia medžių alėja, pasodinta po baisiosios nakties – kiekvieno žuvusiojo atminimui auga jam skirtas vardinis medis. Naktį iš balandžio 8-osios į 9-ąją memoriale prie Gruzijos parlamento, kur įvyko taikių žmonių žudynės, subangavo žmonių, gėlių, žvakučių ir vainikų jūra. Žmonės nesiskirstė visą naktį, o išaušęs rytas nešė ne tik pagarbią atminimo nuotaiką, bet ir prasidėjusių mitingų bruzdesį - šalies Prezidento oponentai pasirinko šią dieną didesniam dėmesiui į savo keliamus reikalavimus atkreipti. Tačiau tai neužgožė dieną K. Mardžanišvili Valstybiniame dramos teatre vykusiame šventiniame renginyje tvyrojusios iškilmingos ir pagarbios nuotaikos. Teatro scenos grindys, tarsi simbolizuojančios žuvusiųjų kraują, buvo nuklotos raudonomis gėlėmis. Pranešimai derėjo su sklandžiai paruošta menine programa. Atminimo šventėje dalyvavę Azerbaidžano atstovai, pareiškę užuojautą Tbilisio aukų artimiesiems, priminė ir Baku sovietų įvykdytą agresiją 1990 m. sausio 19 – 20 dienomis. Su dideliu dėmesiu buvo išklausytas ir pranešimas (pranešimo autorė – Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė) apie Sausio dienas 1991 m. Vilniuje, kurios neišdildomai įstrigo mūsų širdyse.
Mums gerai žinomas sovietų braižas: mūsų partizanai, Laisvės kovotojai, gulėjo išniekinti miestelio aikštėse, mūsų žmonės buvo tremiami badui ir mirčiai į atokiausius Sovietų Sąjungos kampelius. 1991 m. sausio 13 d. mūsų gatvėmis važinėjo tankai - okupantai negalėjo ramiai susitaikyti su beprasidedančiu jų „didybės“ braškėjimu. Bandymai sugrąžinti Lietuvą į SSRS glėbį baigėsi žiauriai ir tragiškai - Vilniuje priešo tankai traiškė taikius mitinguotojus, apsiginklavusius tik dainomis ir Tėvynės meile. Tačiau jie nebepajėgė sutraiškyti mūsų tautos valios. Nei vilties, nei vienybės, nei laisvės troškimo. Buvo sunku – buvome vieni, tarptautinėje arenoje negirdimi ir nematomi. Tačiau šiandien galime didžiuotis, kad neapsakomai sunkų kelią laisvės link nuėjome iki galo. Lenkiame galvas ir didžiuojamės mūsų partizanų, atidavusių savo gyvybes už Lietuvos Laisvę, pasiaukojimu, ir niekada nepamiršime 1991 m. krauju bei ašaromis aplaistytų Sausio dienų.
Gruzija Nepriklausomybę atkūrė 1991 m. balandžio 9 d., tačiau iškart po to separatistiniuose regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kilo karas dėl atsiskyrimo. Net ir praėjus 18 metų Gruzijai tenka teritorinio vientisumo ir demokratijos išbandymai. Grobikiški Rusijos kėslai, nukreipti į šiuos separatistinius regionus, nė kiek nemažėja – priešingai, pernai metais įvykęs ginkluotas Rusijos ir Gruzijos konfliktas dėl Pietų Osetijos srities visam pasauliui parodė, kad tautų apsisprendimo teisė nėra Rusijos gerbiamų teisių sąraše. Politinėmis, ekonominėmis priemonėmis nuolat bandoma pakreipti įvykius prorusiška linkme. Protestai, vykstantys prieš Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio valdymą, turi rausvą atspalvį. Po “rožių revoliucijos” prezidentu išrinktas Saakašvilis opozicijos kaltinamas nesugebėjimu pažaboti skurdą šalyje, žiniasklaidos kontrole bei tuo, kad nesugebėjo išlaikyti šalies teritorinio vientisumo ir pralaimėjo pernai vykusį karą dėl Pietų Osetijos. Tačiau opozicijos priekaištai prezidentui dėl prarastos Pietų Osetijos teritorijos kažin ar pagrįsti – sunku laimėti karą prieš tokią didelę ir stiprią šalį kaip Rusija. Be to, kol kas iš opozicijos negirdėti jokių konstruktyvių pasiūlymų ar programos, tik prezidento atsistatydinimo reikalavimas. Opozicijos rankomis tikriausiai Maskva siekia savo tikslų – dabartinio provakarietiško, taigi ir nepriimtino deryboms su agresore, prezidento nuvertimas plačiai atvertų vartus Kaukazo ir viso regiono bei jame esančių energetinių resursų tiekimo kelių kontrolei. Paskutinės Gruzijoje Tyrimų ir rinkodaros instituto “Baltic” bei organizacijų “Gallup” ir IRA surengtos apklausos rezultatai byloja, kad net 51 proc. šalies gyventojų pritaria prezidento raginimams būti vieningiems, Gruzijai siekiant susidoroti su iškilusiais iššūkiais. Ir tik 28 proc. apklaustųjų pritaria opozicijos reikalavimams.
Lietuva gerai žino, prieš kokią jėgą Gruzijai tenka atsilaikyti. Esame patyrę ir agresyvų cinizmą, ir propagandinę demagogiją, vykdytą sovietų. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuva visapusiškai palaiko Gruziją ir neapsiriboja vien tik popieriuje deklaruojama parama šiai šaliai kelyje į NATO: šiemet Rygoje vykusiame Adrijos – Baltijos – JAV šalių užsienio reiklaų ministrų susitikime mūsų užsienio reikalų ministras V. Ušackas pasiūlė į kasmet vykstančius trišalius susitikimus pakviesti ir narystės NATO siekiančios Gruzijos atstovus. Tai įgalintų šią šalį pasinaudoti Lietuvos patirtimi įgyvendinant gynybos, karines, politines bei ekonomines reformas.
Balandžio viduryje Gruzijoje vykusio Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovų susitikimo su šios šalies delegacija metu Lietuva užtikrino paramą Gruzijai siekiant pasinaudoti Rytų partnerystės iniciatyvos privalumais, laisvos rinkos su ES bei vizų režimo tarp Gruzijos ir ES sušvelninimo.
Stiprindamos bendradarbiavimą nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimais, Lietuva ir Gruzija gegužės 12 d. ketino pasirašyti vyriausybinį susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, kuriuo būtų numatyti šalių įsipareigojimai, reglamentuojamos slaptų sandorių sudarymo sąlygos, informacijos perdavimo procedūra bei ginčų nagrinėjimo tvarka. Toks susitarimas atitinka Lietuvos siekius užtikrinti valstybės saugumą nuo išorinių grėsmių, remti demokratijos plėtrą šalies geopolitinėje aplinkoje, o tarptautinių santykių srityje puoselėti demokratines vertybes. Susitarimą Lietuvos krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė ir Gruzijos gynybos ministras D. Sikharulidzė ketino pasirašyti Gruzijos delegacijai viešint Vilniuje. Kol kas vizitas atidėtas, tikimasi, kad tą padaryti pavyks netolimoje ateityje.
Bendradarbiavimas stiprinamas ir kitose srityse - Gruzijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai balandžio 28 d. Vilniuje pasirašė Chartiją dėl europinės ir euroatlantinės intergracijos, kurioje numatyta Lietuvos pagalba Gruzijos vyriausybei ir regioninei administracijai stiprinant administracinius sugebėjimus, skatinant abiejų šalių verslo struktūrų ryšius bei Gruzijai ruošiant NATO kasmetinę nacionalinę programą. Lietuva yra antroji šalis po JAV, su kuria Gruzija pasirašė tokį susitarimą.
Vertindama dvišalius tautų santykius ir stiprindama šalių bendradarbiavimą, Lietuva kartu su Europos Sąjungos šalimis remia Gruzijos teritorinį vientisumą, politinėmis ir praktinėmis priemonėmis rėmė ir rems Gruzijos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Kaip tauta esame įsitikinę, kad tik pagarba demokratinėms vertybėms tarptautiniuose santykiuose gali tarnauti kiekvienos valstybės ir jos žmonių gerovei.
Lietuvą ir Gruziją vienija ne tik abiejų šalių istorijoje taikių protestuotojų krauju į kalendorių įrašytos Sovietų Sąjungos agresijos datos, bet ir istorijos supratimas, bendros vertybės, požiūris į ateitį. Sveikindama Gruzijos žmones su Nepriklausomybės švente, linkiu susitelkimo, vienybės, pasitikėjimo vienas kitu siekiant bendrų tikslų, stiprinant savo valstybę. Linkiu, kad užtektų stiprybės ir pagarbos demokratinėms vertybėms bei vienas kitam atversti naują šalies istorijos lapą.
Auksutė Ramanauskaitė - Skokauskienė yra TS-LKD narė
