Stebint Vilniaus konservatorių diskusijas apima keistos emocijos – neaišku ar juoktis, ar verkti..
Tuo metu, kai konservatorių, socdemų ir liberalų valdomos Lietuvos sostinės skolos nepaliaujamai auga, kai miesto valdžia planuojama vilniečius dar porai dešimtmečių pasmerkti Rubicon'o vergovei, Vilniaus konservatoriai renkasi būsimą kandidatą į miesto merus atsižvelgdami į jų pasiūlytus būdus .... atsikratyti Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų.
Taip ir varžosi kas pasiūlys barbariškesnį metodą: kandidatas vesti konservatorius į savivaldybių tarybų rinkimus sostinėje, R. Alekna išreiškė lūkestį, kad sovietinės tilto skulptūros galėtų dingti panašiai, kaip iš Antakalnio kapinių nuo Antano Sniečkaus kapo dingo metalinis buvusio Lietuvos komunistų partijos vado biustas. Kitas kandidatas į merus, Vilniaus rajono tarybos narys V. Sadauskas siūlo „Skulptūras reikia išvežti remontui ir nesugrąžinti“.
Nesvarbu, kad tai pažeidžia įstatymus, nesvarbu, kad skulptūros yra pripažintos kultūriniu paveldu. Tiesiog stebina valdžioje esančios partijos bukumas ir neapykanta – viskam kas „nekonservatoriška“, savo šalies žmonėms ir teisei. Jei įstatymai blogi – juos reikia keisti, o ne laužyti.
Tikėkimės, kad Konservatorių lyderis, premjeras A.Kubilius bent šį kartą netaikys dvigubų standartų ir pasmerks ne tik riaušes kursčiusį partietį K.Uoką, bet ir barbariškus Vilniaus miesto konservatorių metodus.
Artūras Paulauskas
