Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas atsargiai vertina informaciją, esą su ūkio ministru Viktoru Uspaskichu siejama bendrovės "Krekenavos agrofirma" ir "Krekenavos mėsa" gavo maždaug 7,5 mln. litų daugiau Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų nei galėjo gauti.
Prieš vertindamas įtarimus dėl galimai Darbo partijos lyderio sukelto viešųjų ir privačių interesų konflikto A. Paulauskas teigia norįs kruopščiai išstudijuoti Valstybės kontrolės surinktą medžiagą.
"Neturėjau galimybės susipažinti su Valstybės kontrolės medžiaga. Ar tas faktas yra galutinai konstatuotas, ar dar reikia Europos Komisijos (EK) patvirtinimo, man čia dar kyla klaustukas. Jei tai tikrai būtų susiję su piktnaudžiavimu, nesąžiningumu, reakcija turėtų būti", - pirmadienį žurnalistams teigė parlamento vadovas.
Tačiau pirmiausia, A. Paulausko teigimu, reikia nustatyti, ar "buvo piktnaudžiavimo, nesąžiningumo faktai". Jei EK šiuos faktus patvirtintų, pasak Seimo pirmininko, "būtų įvairūs klausimai keliami".
Paklaustas, kaip kilus įtarimams dėl galimo interesų konflikto turėtų pasielgti pats V. Uspaskichas, parlamento vadovas tiesiai neatsakė, pakartojęs, kad pirmiausiai reikia susipažinti su medžiaga, kur surašyti pažeidimai.
Opozicinės Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pareiškė, kad ministras turėtų suspenduoti savo įgaliojimus skirstant ES paramą, kol nebus baigti su šiais faktais susiję tyrimai. Jei įtarimai dėl pažeidimo pasitvirtins, V. Uspaskichui jis siūlo atsistatydinti.
ELTA primena, jog neseniai auditą baigusi atlikti Valstybės kontrolė nustatė, esą bendrovės "Krekenavos agrofirma", "Krekenavos mėsa" ir "Kauno grūdai" gavo apie 10 mln. litų daugiau ES paramos lėšų nei galėjo gauti.
Teigiama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra su V. Uspaskichu ir Seimo vicepirmininku "valstiečiu" Alfredu Pekeliūnu susijusioms įmonės "Krekenavos agrofirma" bei "Krekenavos mėsa" skyrė beveik 8 mln. daugiau SAPARD paramos nei galėjo.
Buvusio Prezidento Rolando Pakso rėmėjo, prieštaringai vertinamo verslininko Tautvydo Barščio vadovaujami "Kauno grūdai" taip pat gavo apie 2 mln. litų daugiau SAPARD paramos nei galėjo gauti.
Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, kol kas apie SAPARD fondo lėšų galimą "išvaistymą" ar "grobstymą" negalima kalbėti. Tai, ar minėti atvejai iš tiesų vadintini pažeidimais, spręs EK, pagal kurios nustatytus reikalavimus ir skirstomos SAPARD lėšos. EK savo išvadą turėtų pateikti iki šių metų rugsėjo pabaigos.
R. Budbergytės teigimu, pripažinusi, kad išlaidos yra netinkamos, EK turėtų reikalauti, kad 10 mln. litų būtų grąžinti. Ši prievolė esą tektų ne ūkio subjektams, kurie pinigus gavo, o valstybei.
Valstybės kontrolė nustatė, jog "Krekenavos agrofirma" galimai dirbtinai suskaidė vieną projektą į kelis siekdama gauti didesnę nei leistina paramos sumą. Pagal su EK pasirašytą sutartį vienas paramos gavėjas vienam projektui gali gauti ne didesnę nei 5 mln. eurų paramą.
"Krekenavos agrofirma" parengė projektą "Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla", o su šia bendrove glaudžiai susijusi "Krekenavos mėsa" parengė dar vieną projektą - "Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė". Pateikusios atskirus du projektus, nors iš esmės tai galėjęs būti vienas investicinis projektas, abi bendrovės iš viso gavo 26 mln. litų, o tai beveik 7,5 mln. litų daugiau nei nustatyta leistina projekto finansavimo riba.
Dabartinis ūkio ministras V. Uspaskichas valdė 17,44 proc., o A. Pekeliūnas - 10,09 proc. "Krekenavos agrofirmos" akcijų.
"Krekenavos agrofirma" pernai pasiekė 132 mln. litų apyvartą - daugiau kaip pustrečio karto didesnę nei 2003-iaisiais (48 mln. litų). Teigiama, kad augimą lėmė SAPARD bei įmonės lėšomis įgyvendintas investicinis projektas.
"Kauno grūdų" grupės, kuriai dar priklauso Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynai, nekonsoliduota apyvarta pernai siekė 290 mln. litų - buvo 33,3 proc. didesnė nei 2003 metais, kai ji siekė 217,5 mln. litų.
ELTA
