„Nesikuklinsiu - žaidimas buvo geras, rungtyniavome įvairiai, o vertinimas toks - neįvykdėme tikslų. Kaip čia gali įvertinti?“, - po pasibaigusio Europos moterų čempionato Lietuvos rinktinei sakė komandos vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas.
Rinktinės strategas nenorėjo kalbėti nei apie rinktinės ateitį, nei apie savo situaciją trenerio poste. Didžiausias specialisto noras - pasimatyti su šeima, kurios nematė mėnesį.
Visgi A.Paulauskas bandė ieškoti priežasčių, kodėl mūsiškės neužėmė aukštesnės nei septintoji vieta Senojo žemyno pirmenybėse. Lietuvos ekipos vairininkas labiausiai išskyrė sveikatos problemų aktualumą bei atletiškumo stoką.
„Kitos rinktinės atrodė atletiškesnės. Mums trūko ne tik atletiškumo, bet ir mūsų charakteris šiek tiek švelnesnis. Visgi gaila, kad nepatekome į olimpines žaidynes, tačiau komanda parodė, kad gali žaisti aukštu lygiu. Turime ir perspektyvaus jaunimo. Tiesa, apmaudu, kad nesužaidė tos krepšininkės, ant kurių “stačiau„. Pavyzdžiui Paugaitė žaidė nuostabiai tiek klubiniame sezone, tiek pasiruošime, bet Europos čempionate tiesiog dingo. Jei ji būtų daugiau prisidėjusi, galbūt dabar kalbėtume apie kitus rezultatus. Taip pat ir Petronytė buvo kamuojama nugaros skausmų prieš čempionatą. Be to, ji nedaug gavo žaisti klubiniame sezone Turkijoje“, - tvirtino A.Paulauskas.
- Ar neapmaudu, kad finale žais varžovės, kurias įveikėte grupės varžybose?
- Mane apėmė tas toks baltas pavydas. Sveikinu turkes ir ruses, turnyras joms prasidėjo tikrai sunkiai. Dabar sakau, kad galbūt reikėjo pralaimėti baltarusėms antrajame etape, o po to žiūrėti, kaip pasiseks su čekėmis. Tuomet sau gražiai būtume startavę iš trečios vietos ir ketvirtfinalyje rungtyniavę su Latvija, galbūt būtume laimėję. Na, bet aš nemoku sporte daryti tokių dalykų.
- Ką pasakėte žaidėjoms, kai praradome visus šansus kovoti dėl kelialapio į olimpinių žaidynių atranką?
- Mes net nesusitikome. Aš neturiu tos mados mojuoti kumščiais jau po mūšio. Taip, yra tokių trenerių, bet iš tikrųjų pats treneris turi išanalizuoti rungtynes ir tik tada kažką sakyti savo auklėtinėms. Žaidėjos yra profesionalės. Jos turi išvirti savose sultyse, kiekviena save analizuoja. Joms nereikia baksnoti pirštu ir sakyti: tu tokia, tu anokia. Iš to tik būtų blogiau, nereikia pilti ant žaizdos, kai krepšininkės ir taip pergyvena.
Siūlome peržiūrėti visą interviu:
„Nesikuklinsiu - žaidimas buvo geras, rungtyniavome įvairiai, o vertinimas toks - neįvykdėme tikslų. Kaip čia gali įvertinti?“, - po pasibaigusio Europos moterų čempionato Lietuvos rinktinei sakė komandos vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas.
Rinktinės strategas nenorėjo kalbėti nei apie rinktinės ateitį, nei apie savo situaciją trenerio poste. Didžiausias specialisto noras - pasimatyti su šeima, kurios nematė mėnesį.
Visgi A.Paulauskas bandė ieškoti priežasčių, kodėl mūsiškės neužėmė aukštesnės nei septintoji vieta Senojo žemyno pirmenybėse. Lietuvos ekipos vairininkas labiausiai išskyrė sveikatos problemų aktualumą bei atletiškumo stoką.
„Kitos rinktinės atrodė atletiškesnės. Mums trūko ne tik atletiškumo, bet ir mūsų charakteris šiek tiek švelnesnis. Visgi gaila, kad nepatekome į olimpines žaidynes, tačiau komanda parodė, kad gali žaisti aukštu lygiu. Turime ir perspektyvaus jaunimo. Tiesa, apmaudu, kad nesužaidė tos krepšininkės, ant kurių “stačiau„. Pavyzdžiui Paugaitė žaidė nuostabiai tiek klubiniame sezone, tiek pasiruošime, bet Europos čempionate tiesiog dingo. Jei ji būtų daugiau prisidėjusi, galbūt dabar kalbėtume apie kitus rezultatus. Taip pat ir Petronytė buvo kamuojama nugaros skausmų prieš čempionatą. Be to, ji nedaug gavo žaisti klubiniame sezone Turkijoje“, - tvirtino A.Paulauskas.
- Ar neapmaudu, kad finale žais varžovės, kurias įveikėte grupės varžybose?
- Mane apėmė tas toks baltas pavydas. Sveikinu turkes ir ruses, turnyras joms prasidėjo tikrai sunkiai. Dabar sakau, kad galbūt reikėjo pralaimėti baltarusėms antrajame etape, o po to žiūrėti, kaip pasiseks su čekėmis. Tuomet sau gražiai būtume startavę iš trečios vietos ir ketvirtfinalyje rungtyniavę su Latvija, galbūt būtume laimėję. Na, bet aš nemoku sporte daryti tokių dalykų.
- Ką pasakėte žaidėjoms, kai praradome visus šansus kovoti dėl kelialapio į olimpinių žaidynių atranką?
- Mes net nesusitikome. Aš neturiu tos mados mojuoti kumščiais jau po mūšio. Taip, yra tokių trenerių, bet iš tikrųjų pats treneris turi išanalizuoti rungtynes ir tik tada kažką sakyti savo auklėtinėms. Žaidėjos yra profesionalės. Jos turi išvirti savose sultyse, kiekviena save analizuoja. Joms nereikia baksnoti pirštu ir sakyti: tu tokia, tu anokia. Iš to tik būtų blogiau, nereikia pilti ant žaizdos, kai krepšininkės ir taip pergyvena.
Siūlome peržiūrėti visą interviu: