Aplinkos ministerijos sprendimas 2007-2013 metais Klaipėdos vandentvarkos projektams neskirti nė lito Europos Sąjungos (ES) lėšų dar gali būti pakeistas.
Penktadienį uostamiestyje viešėjęs šios ministerijos vadovas Artūras Paulauskas teigė, kad Klaipėdos miesto ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovų nusiskundimai dėl lėšų skirstymo yra pagrįsti ir bus stengiamasi į juos atsižvelgti.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad Klaipėdos vadentvarkininkus ministerijos valdininkai anksčiau buvo raginę ruošti įvairius projektus ir žadėjo, jog problemų dėl šių finansavimo nebus.
„Savo lėšomis už maždaug milijoną litų paruošėme šešis projektus dėl vandentiekio tinklų plėtros priemiesčio teritorijoje ir pirmosios vandenvietės rekonstrukcijos, mat iš jos 60 000 klaipėdiečių tiekiamame vandenyje pagal Europos Sąjungos normas yra per daug fluoro ir amonio. Sveikatos ministerija su išlyga leido šią vandenvietę eksploatuoti iki 2010 metų. Turime visus dokumentus, galėtume netgi skelbti konkursus, reikia tik pinigų. Deja, Klaipėdai nuspręsta visiškai neskirti lėšų“, - ministrui sakė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.
Anot Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, 2007-2013 m. ES paramos lėšų vandentvarkos projektams yra numatyta visiems didiesiems šalies miestams, išskyrus Klaipėdą.
Susitikime dalyvavęs Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis akcentavo, kad Klaipėdoje vandentvarkos srityje yra gana gera situacija ir kitiems šalies miestams dar toli iki uostamiesčio. Kadangi šešeriems metams yra skirta tik 1,8 mlrd. litų paramos, Klaipėdai tarp prioritetinių paramos gavėjų vietos nebeliko.
„Pažadėti nieko negaliu, tačiau tikrai nagrinėsime Klaipėdos valdžios prašymus. Aš manau, kad pinigus reikėtų skirti tiems, kurie sugeba operatyviai ir efektyviai juos panaudoti. Žinia, netrūksta atvejų, kai paramą gavusios savivaldybės nesugeba jos panaudoti“, - sakė A. Paulauskas, jau ne pirmą kartą supažindintas su Klaipėdos vandentvarkos ūkio problemomis.
Martynas VAINORIUS
