Valiutų palūkanų normų augimą ar mažėjimą įtakoja daug įvairių objektyvių ir subjektyvių veiksnių, gana didelės įtakos tam turi ir politiniai sprendimai, įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) finansų katedros vedėjas, profesorius Arvydas Paškevičius.
Jis primena, kad pasaulyje Centrinių bankų nustatomos bazinės palūkanų normos šiuo metu yra istoriškai žemos. Pavyzdžiui, JAV Federalinis rezervų bankas yra nustatęs 0,25 procento, Europos centrinis bankas - 1 procento, Japonijos bankas - 0,1 procento bazinę palūkanų normą. Pagal jas nustatomos tarpbankinės palūkanų normoms - LIBOR, EURIBOR bei VILIBOR. Prie šių pridėjus bankų maržą, o taip pat atsižvelgiant į įvairaus pobūdžio rizikas ir yra formuojamos indėlių bei paskolų palūkanų normos.
Pasak VU TVM prof. A. Paškevičiaus, bazinė palūkanų norma keičiama siekiant ūkio atsigavimo, tačiau toliau palūkanų normoms kristi žemyn jau nebėra kur.
„Mažos palūkanos neskatina taupyti, jos skatina - investuoti. Tai yra gera žinia kapitalo rinkai, kuri pradeda rodyti pirmuosius, nors ir minimalius atsigavimo ženklus", - sako VU TVM prof. A. Paškevičius. Tačiau greito Lietuvos kapitalo rinkos atsigavimo jis neprognozuoja, nes ją tiesiogiai veikia bedarbystės lygis ir valstybės skola, o šie mūsų šalies rodikliai nėra geri.
Palūkanų normos dydis tiesiogiai susijęs ir su valiutos rizika. Kuo rizikingesnė mūsų valiuta, tuo didesnė palūkanų norma. Prof. A. Paškevičius prisimena, kai prieš beveik šešerius metus indėlių palūkanos litais buvo kiek daugiau nei 2 procentai ir buvo priartėjusios prie palūkanų eurais normos. Tačiau paaiškėjus, kad Lietuvai nepavyks įsivesti euro, palūkanos litais ėmė didėti. Litas tapo daug rizikingesne valiuta, o rizikingesnei investicijai reikalinga kompensacija - aukštesnė palūkanų norma.
Apogėjus buvo pasiektas, kuomet Jungtinių Amerikos Valstijų banko „Bank of America-Merrill Lynch" ekspertai viešai prakalbo apie Latvijos ir Lietuvos valiutų devalvavimo galimybę. Akivaizdu, kad lito devalvavimo atveju asmuo laikantis indėlį eurais laimėtų, laikantis litais netektų dalies santaupų. „Dėl tokios didelės rizikos ir palūkanos buvo didelės. Kai padėtis pradėjo stabilizuotis, palūkanos krito", - paaiškina VU TVM prof. A. Paškevičius.
Šių metų pradžioje daugybė požymių, įrodančių lito tvirtumą ir stabilumą, sąlygojo palūkanų normų mažėjimą. Šalies mokėjimų balansas, oficialios tarptautinės atsargos, valstybės skola bei infliacija - tai keli svarbūs indikatoriai, signalizuojantys, kada valiuta gali nuvertėti.
Pasak VU TVM prof. A. Paškevičiaus, daugelį ekonomistų nustebino pasikeitęs mūsų šalies einamosios sąskaitos balansinis rodiklis. Praėjusių metų paskutinio ketvirčio rezultatas - 2,3 mlrd. litų dydžio perviršis. Pastaraisiais metais buvo kelių milijardų litų deficitas. Be to, oficialios tarptautinės atsargos vasario mėnesį vėl siekė 19,4 mlrd. litų, o infliaciją praėjusiais metais pakeitė defliacija, kuri trečiame ketvirtyje pasiekė net 1 procentą.
„Artimiausiu metu visiškai neabejojama, kad lito kursas bus stabilus. Su tuo susiejant palūkanų normos lygį galime ir toliau tikėtis gana žemų palūkanų normų", - įsitikinęs VU TVM prof. A. Paškevičius.
