SOCIALINĖ APSAUGA
Sieks, kad dirbantieji turėtų geras gyvenimo ir saugias darbo sąlygas, gautų vertą jų darbo atlyginimą. Ypatingai rems mažas pajamas gaunančius asmenis. keis pensijų sistemą. Užtikrins pensinio amžiaus žmonėms visavertį gyvenimą. Vykdys visokeriopą šeimos rėmimo politiką.

„Lietuvos ryto“ žurnalistė Audronė Urbonaitė, atlikusi žurnalistinį tyrimą ir apklaususi nemažą būrį šeimų, prisipažino, kad viena jų prasitarė, jog norint kuo greičiau įsivaikinti vaiką gali padėti tik pinigai – užsieniečiams tai kainuoja 15 tūkst. eurų, lietuviams 15 tūkst. litų.

Žmones, pasiryžusius į šeimą priimti beglobius našlaičius, suteikti jiems namus, meilę ir šilumą, regis, turėtų ne tik gerbti aplinkiniai, bet ir vertinti valdžia, kuri tokiu atveju sutaupo valstybės biudžeto lėšų.

Vaikai, kuriems reikia tėvų
Galimų įvaikinti kūdikių pasitaiko retai… Jeigu įvaikinate kūdikį, tai jūsų šeimoje atsiranda ne tik vaikelis, jis kartu atsineša ir savo kilmę, atsiradimo istoriją, biologinės mamos nelengvą, prieštaringą apsisprendimo procesą…

Šiandien įvaikinimas, kaip ir globa šeimoje ar vaikų namuose, yra viena iš pagalbos vaikams priemonių. Vaikams, negalintiems augti su savo tėvais, ji turi užtikrinti teisę augti šeimoje ir teisėtai prie jos priklausyti. Daugelis norinčiųjų įvaikinti to dar neįsisąmoninę. Jie dažnai mano, kad įvaikinimas yra savaime suprantamas būdas bevaikėms poroms sukurti šeimą.

Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos.

kas plet dar cia per kalbos darkymas- seimose ir seimynose... valgo duona ir duonike... geria vandeny ir vandenuka... plauna smegenis ir smegeneles

Galimas įvaikinti vaikas yra ne jaunesnis kaip trijų mėnesių vaikas, įrašytas į įvaikinamų vaikų apskaitą, kurią tvarko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Vis dėlto ne visada galimas įvaikinti vaikas, kurio tėvams neterminuotai apribota valdžia, gali būti siūlomas įvaikinti. Tai priklauso nuo vaiko ryšių su biologine šeima (seneliais, broliais, seserimis ar kitais giminaičiais), jo amžiaus ir paties vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, sprendimo. Todėl dažnai nors ir yra teisinis pagrindas įrašyti vaiką į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlyti jį įvaikinti konkrečiai šeimai neįmanoma, nes tai pažeistų jo teises ir interesus.

Pirmą kartą mūsų šalyje lietuvių šeimos įvaikino daugiau be tėvų globos likusių vaikų nei užsieniečiai.
2012 m. 92 Lietuvos Respublikos piliečių šeimos ir 6 nesusituokę asmenys įvaikino 112 tėvų globos netekusių vaikų. 70 užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, šeimų pernai įvaikino 98 mažuosius lietuvaičius.

2011 m. lietuvių šeimos įvaikino 101 be tėvų globos likusį vaiką (užsieniečių šeimos – 144 vaikus), 2010 m. atitinkamai – 109 (115 ) ir 2009 m. – 110 (146 ).
Lietuviai įvaikino 62 mergaites ir 50 berniukų, iš jų 87 vaikai – iki 3 metų, 22 vaikai – nuo 4 iki 6 metų, 1 vaikas – 7 metų ir 2 vaikai – 10–14 metų amžiaus.
Daugiausia ne biologinius vaikus imasi auginti poros, kurių amžius apie 35 metus. Daugėja įvaikinančiųjų po du vaikus. 2012 m. po du mažylius įvaikino 14 šeimų, 2011 m. – 8, 2010 m. – 10.

patirties politikoje turi, protinga, ryžtinga, komunikabili, manau socialinės apsaugos problemas spręs kuo puikiausiai.