„Esu prieš tokius grasinimus“, – pareiškė ji per interviu radijui „Deutsche Welle“.
„Manome, kad bet koks karinis sprendimas yra visiškai netobulas, ir remiame diplomatines pastangas“, – pridūrė A.Merkel.
„Kas dėl Šiaurės Korėjos, laikau bet kokius kitus variantus nepagrįstais. Todėl aiškiai nesutinku su JAV prezidentu“, – sakė ji.
A.Merkel pažymėjo, kad Vokietija nebus pasyvi Šiaurės Korėjos krizės stebėtoja.
Ši problema yra „taip pat susijusi su mumis“, pareiškė ji.
„Dėl to esu pasirengusi ir užsienio reikalų ministras yra pasirengęs prisiimti savo įsipareigojimus“, sakė ji, turėdama galvoje šalies diplomatijos vadovą Sigmarą Gabrielį (Zigmarą Gabrielį).
D.Trumpas antradienį per savo kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje griežtai pasisakė prieš Pchenjano režimą, šio mėnesio pradžioje surengusį savo šeštą ir iki šiol galingiausią branduolinio užtaiso bandymą. Be to, Šiaurės Korėja, nepaisydama jai paskelbtų sankcijų, praėjusią savaitę virš Japonijos teritorijos paleido toliausiai nuskriejusią balistinę raketą.
JAV prezidentas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) surengė „savižudišką misiją sau ir savo režimui“.
Jei Jungtinės Valstijos bus „priverstos gintis pati arba ginti savo sąjungininkes, neturėsime jokio kito pasirinkimo kaip tik visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją“, sakė jis.
Tuo tarpu A.Merkel ragina diplomatiniu keliu tartis su Šiaurės Korėja, kad ši atsisakytų savo raketinės ir branduolinės programų. Jos manymu, Pchenjanui galėtų būti pasiūlytas 2015-aisiais su Iranu pasirašyto branduolinio susitarimo modelis. Visgi D.Trumpas JT Generalinėje Asamblėjoje neigiamai atsiliepė ir apie pastarąjį susitarimą, kuris, jo nuomone, yra „akibrokštas“ Junginėms Valstijoms.
