Pirmą kartą šalies nacionalinės rinktinės marškinėlius apsivilkęs gynėjas Andrius Mažutis net nesvajojo, kad vieną dieną turės galimybę ginti savo šalies garbę. Daugžodžiauti nemėgstantis krepšininkas tikino, kad dar reikia tobulinti visus žaidimo aspektus, tačiau pabrėžė, jog Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą vyksta tik medalių.
- Kai komandoje liko trylika krepšininkų ir buvo minimos trijų žmonių kandidatūros, kuris gali palikti rinktinę, nejautėte įtampos?
- Stengiausi apie tai negalvoti. Dirbau savo darbą ir tiek.
- Vien tai, kad patekote į tolesnį kandidatų sąrašą, buvo žingsnis į priekį?
- Žinoma, kad nudžiugau. Kiekvienas stengiamės kažkur papulti. Buvau laimingas.
- Kada nors svajojote žaisti rinktinėje?
- Jei atvirai - ne. Net nesitikėjau, kad galiu papulti. Daug žaidėjų atsisakė žaisti, treneris man suteikė galimybę, todėl ir pavyko papulti į rinktinę.
- Kaip jus priėmė rinktinėje?
- Puikiai. Mes visi lietuviai, kas čia blogai gali būti. Rinktinė, ne klubas, kur suvažiuoja užsieniečiai ir stengiasi daryti statistiką, kad kitą sezoną uždirbtų daugiau pinigų. Čia visi siekiame vieno tikslo.
- Neslėgė komandos draugų autoritetas?
- Iš pradžių gal kažkiek ir kaustė. Bijojosi nesąmonių aikštelėje nepadaryti. Po to "apsitrynėme" ir viskas po truputį juda į priekį.
- Kaip vertinate savo žaidimą turnyruose Graikijoje ir Ispanijoje?
- Galėjau sužaisti daug geriau. Puolime trūksta naglumo. Treneriai to naglumo net ne prašo, o reikalauja. Velnių gavau šiandien.
- Kokios jūsų stipriosios pusės?
- Niekur nėra idealiai, bet gynyboje jaučiuosi šiek tiek geriau. Patinka draskyti varžovų puolimą.
- Kaip jautėtės po rungtynių su Ispanija?
- Blogai, kaip ir visa komanda. analizavome klaidas, žiūrėjome. Ispanija yra viena čempionato favoričių, tačiau ir mes nežaidėme savo žaidimo. Ispanai nieko stebuklingo nerodė, tiesiog mes visai nežaidėme savo žaidimo.
- Dar nepradėjote studijuoti varžovų žaidimo?
- Šeštadienį jau pradėjome analizuoti Turkijos rinktinę. Žiūrėjome jų sistemą, kaip reiks gintis.
- Rinktinėje sunkiau nei klube?
- Čia sunkiau. Atsakomybė didesnė. Klube gali spjauti į viską ir išeiti, o čia neišeisi. Jei pakvietė, turi stengtis.
- Kaip jautėtės, kai paaiškėjo, kad rinktinę paliks Paulius Jankūnas?
- Buvo gaila žmogaus, bet toks buvo sprendimas. Kiekvienas atvažiuoja, stengiasi, nori patekti, šiais metais jam nepasisekė. Jo pozicijoje yra daug pajėgių krepšininkų.
- Sunkiau ar lengviau žaisti, kai visi sako, kad įžaidėjo pozicija rinktinėje yra silpniausia?
- Aš stengiuosi nuo to atsiriboti. Išeinu dirbti savo darbą. Mantas Kalnietis tik žaidęs Eurolygoje, aš net nerungtyniavęs. Man visi tie europinio lygio įžaidėjai yra nauji. Bet stengiuosi kasdien gerinti žaidimą.
- Ar jų lygis skiriasi?
- Matosi, kad aikštelėje visai kitoks mąstymas, veiksmai skiriasi. Bet žaisti galima.
- Ar nuo tavęs daug priklauso rinktinės žaidimas?
- Nuo kiekvieno žaidėjo priklauso. Yra daug nematomų dalykų, daug smulkmenų, kurias reikia padaryti ir nuo kurių žaidimas tampa geresnis. Visi žaidėjai reikalingi.
- Ar jau kalbėjote su treneriu, kad būsite pagrindinis įžaidėjas? ar pagrindinio įžaidėjo nebus?
- Nežinau, čia klauskite trenerio. Apie tai nekalbėjome. Draugiškose rungtynėse prieš vieną žaidėją leisdavo mane, prieš kitą - Mantą, prieš trečią - Jomantą. Yra įvairių sistemų ir panaudojami visi trys įžaidėjai.
- Kontrolinėse rungtynėse labai neblogai atakavai iš toli. Yra tau specialiai sukurta derinių?
- Specialiai man gal ir nėra. Šiandien tik bandėm kažką. Bet tų progų atsiras.
- Koks rezultatas tave tenkintų grįžtant iš Europos čempionato?
- Žinoma, tik medaliai. Pusantro mėnesio dirbame ne tam, kad kažkur nuvažiuot. jei jau važiuojame, tai norime kažką parsivežti.
Romanas Buršteinas
