Netirštinant spalvų galima kategoriškai sutikti su LR Prezidentės nuomone, kad valstybę užvaldo oligarchai ir korumpuoti veikėjai. Manau, per švelniai pasakyta.
Nebaudžiamumas – bene pagrindinis mūsų elito požymis
Vertinant faktų visumą per pastaruosius dešimtį metų, ši tendencija ne tik kad auga, bet jau tampriai persipynė su kriminalu. Ir kas baisiausia - visuomenė su šia situacija susigyveno ir jos tai nešokiruoja. Stambaus masto aferos ir nusikaltimai bei juos lydintis nebaudžiamumas jau seniai tapo Lietuvos valstybės gyvenimo norma. Tam uoliai pasidarbavo visuomenės nuomonės formuotojai ir taip vadinama „laisva“ žiniasklaida. Ji tokia „laisva“, kad gali be jokios sažinės graužaties vieną dieną lieti krokodilo ašaras (kažkas panoro sužinoti R.Miliūtės atlyginimą ir taip pasikėsino į spaudos laisvę) ir čia pat - liaupsinti LEO LT aferos sumanytojus ir jos vykdytojus ponus A.Janušką, G.Kirkilą, V.Navicką, K.Prunskienę, A.Paulauską, B.Vėsaitę ir visą „maximinių“ komandą. Tik ar už ačiū...? Tokį gyvenimo supratimą ir tokius elgesio standartus suformavo žiniasklaidos rykliai ir šou verslo atstovai. Nuo jų neatsilikdami šias žaidimo taisykles noriai perėmė politikos aferistai ir šiaip neskaidrios reputacijos veikėjai. Būtent jiems ši terpė ir tapo galimybė prilįsti prie valdžios lovio ir sočiai iš jo prisikirsti.
Kas gi taip veržiasi į savivaldybių Tarybas? Ar ne apsivogę ir apsimelavę?
Kaip sveiku protu suvokti: didelė dalis šalies piliečių teisėtai piktinasi nusikaltėliais, amoraliais veikėjais Seime, Vyriausybėje bei savivaldybėse ir...vėl tuos pačius renka. Ką dar turėtų nuveikti ponas V.Uspaskich, kad lietuvaičia( jo slengu litovcai) suprastų, kad jis niekada dėl jų nesistengė, nesistengia ir nesistengs ką nors naudingo padaryti. Visos pasakos apie klestinčius Kėdainius ir jo nuopelnus - seniai visiems įrodytas muilo burbulas. Jokių darbo vietų jis neprikūrė, bedarbystė Kėdainiuose ne mažesnė nei Lietuvoje, o jo visos įmonės į savivaldybės biudžetą net 3% neįneša. Nes visi jo samdiniai oficialiai tegauna tik minimumą. Ir kas gali paneigti, kad ir toliau dalis atlyginimų tebemokama „vokeliuose“. Paslaptis labai paprasta, tą žino VSD, o paviešino Viktoro draugelis A.Paulauskas – tai pono Viktoro sąsajos su Rusijos specialiomis tarnybomis. Kurios jam užtikrino galimybę gauti dujų už lietuviškas kiaules ir kurios atsiuntė 25 mln. Lt nelegalių lėšų Seimo rinkimų kompanijai. Kas gali paneigti, kad ir ši kompanija, taip dosniai nušviečiama šalies žiniasklaidos, finansuojama ne iš tų pačių šaltinių? Turint mintyse mūsų VSD, STT, FNTT ir prokuratūros neįgalumą bei neaiškias sąsajas su Rusijos FST( kuriant iš lietuvaičių teroristus ), visko galima sulaukti. Tačiau jokie argumentai lietuviams nė motais: Viktoras jiems geras, jis turtingas, gal ir mus padarys turtingais.
Antra ryški „žvaigždė“ mūsų lietuviškų avantiūrų padangėje - nuostabiai prisisukęs prie V.Adamkaus (tapo jo sūnaus krikštatėviu), padėjęs R.Paksui sugrįžti į politiką (o vėliau ir jį „patvarkęs)“ nepaskandinamas Artūras Zuokas. Jau tiek „priskombinavo su rubikončikais“ su Vilniaus šilumos tinklais, nuo ko visi vilniečiai šiandien žagsi. O kas jau beprisimena pavogtą 60 ha žemės sklypą miesto centre arba tokią smulkmę kaip buvusį kino teatrą “Vilnius“? Dabar vėl siūlosi Vilnių padaryti klestinčiu miestu. Šioje situacijoje labai liūdina štai kas: šiuo veikėju tiki jaunimas. Jie daug neanalizuodami teigia – tai jis suremontavo Gedimino prospektą. Juk jiems nė motais, kad ne už savo pinigus, be to, niekas neskaičiavo, kiek ten buvo “išplauta“. O visuomenės nuomonės formuotojai padirbėjo taip šauniai, kad per 20 m. šalyje užaugo labai pragmatiška mūsų pamaina. Kuriems vagystės ar kyšiai - tai šiuolaikinis gyvenimo būdas. Deja, tai Lietuvoje ne gėda tai - norma. O Europos parlamento nariai arba Seimo nariai, neatsisakę dabar turimų mandatų, dalyvaujantys rinkimuose į savivaldybių Tarybas, kompromituoja visą rinkimų sistemą.
Kaip rankos rankas plauna – ir labai stambiu mastu
Deja: mūsų žmones yra atlaidūs ir užmaršūs. Tyliai, prieš pasigeriant ir įkliūnant Generalinės prokuratūros vyresnybei, vyresnysis prokuroras A.Kliunka sėkmingai numarino ilgai temtą taip vadinamą „Rubikono juodosios buhalterijos“ bylą. O tai buvo labai svarbu ne tik A.Zuokui. Lengviau atsikvėpė ir dabartinai ministrai G.Steponavičius, E.Masiulis ir R.Palaitis. Juk jie ten figūravo. Kaip ir abiejų tradicinių partijų atstovai - V.Andriukaitis bei A.Vidžiūnas. Kas tai per fenomenas: kodėl žmonės toleruoja tuos ponus J.Imbrasą, R.Paksą, E.Lementauską, A.Butkevičių su R.Adomavičium, V.Navicką, R.Alekną su A.Kubilium, G.Babravičių ir jų Co. Kurie galėjo nutraukti gėdingą ir nusikalstamą sutartį dėl Vilniaus šilumos tinklų nuomos, o dėl 60ha žemės sklypo ir kino tetro vagystės -kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamojo persekiojimo. Tyla.
Štai tvarkiečiai, viešai paskelbę, kad atsiriboja nuo E.Lementausko (kilus jo korupcijos skandalui jam būnant Vilniaus vicemeru), vėl jį tyliai įdarbino partijoje. O socdemų gėda - G.Kirkilas? Jo tapimas premjeru, padedant „valstybininkų“ klanui, kai iš posto buvo išverstas A.Brazauskas ir susidorota su Z.Balčyčiu? Mat to reikėjo prasukant LEO LT aferą, už ką jį seniai reikėjo pašalinti iš partijos ir perduoti teisėsaugai. Bet mūsuose partijos sukurtos ne tam, kad „savus“ skriaustų. Lygiai niekur toliau nuo kitų nepažengė ir moralią politiką deklaruojantys konservatoriai: A.Kubilius net neįsigilinęs gina savo ministrą E.Kreivį. O liberalcentristų vadas G.Babravičius viešai pareiškė, kad politika tai...verslo rūšis. Ir tuo VISKAS paaiškinta.
TAF klausia: kiek dar degraduosime?
Mums, Tautos ateities forumo dalyviams, neduoda ramybės mintis: Lietuva greitai degraduos. Mes tampame kriminalo ir amoralių politikų valdoma valstybe – kaip Kosovas – Europos „juodoji skylė“. Ar ne todėl tokia bedarbystė, mažos algos ir pensijos ir didžiausios kainos už šildymą? Tai - tiesiogiai susiję. Ir kol mes toleruojame avantiūristus ir aferistus valdžioje ir jų suaugimą su oligarchine žiniasklaida - taip ir bus.
Išeitis yra: mes paruošėme alternatyvę Lietuvos vystymosi viziją (pristatoma taf lt svetainėje). Svarbiausia - viešinti visus šių veikėjų juodus darbus bei kantriai aiškinti bendrapiliečiams, kad kol mes nesugebėsime patys pasipriešinti žiniasklaidos brukamam demagoginiam šlamštui ir pareikalausime iš politikų bent elementaraus padorumo - geriau nebus. Stiprybės pasiimkime iš prosenelių ir tėvų per amžius sukauptos išminties, iš lietuviškų tradicijų: tik doras žmogus gali būti geru vadovu. Niekada iš blogybės neatsiranda gėris, kaip iš neteisybės negali būti teisingumo ir jokios materialinės vertybės neatsvers padorumo ir žmoniškumo. O turėdami savo atstovais valdžioje padorius ir sąžiningus žmones, mes ir patys tapsime turtingesni materialiai.
Daktaras Algimantas Matulevičius
