Parlamentaras Algimantas Matulevičius Seimo posėdyje viešai apkaltino Užsienio reikalų ministeriją neatstovaujant Lietuvos interesams.
URM veiklą A.Matulevičius sukritikavo dėl esą „nepasiruošimo“ vetuojant ES derybas su Rusija, nes nedirbama su kitomis valstybėmis, kurios galėtų palaikyti Lietuvos poziciją.
„Mes vetuojame, o kur mūsų kolegos, kodėl Užsienio reikalų ministerija nedirba su kitais, kodėl nedirba su lenkais, kada pernai mes juos palaikėme, su latviais, estais ir visais kitais, su kuriais galima tuos dalykus spręsti? Man susidaro toks įspūdis, kad Užsienio reikalų ministerijoje yra labai daug rezervų, galima diplomatų labai daug sumažinti, nes vienas Alenksandras Abišala, pasirodo, gali už n diplomatų, bent mažiausiai 26 ambasadorius, dirbti vienas. Įsivaizduojate, koks tai būtų efektas ir piniguose, ir konjakuose, ir kavose ir panašiai. Aš, žinoma, šaržuoju, bet problema jau labai rimta ir Seimas be reikalo nusišalinęs“, - dėstė A.Matulevičius.
Jo teigimu, savo darbo URM neatliko ir derėdamasi dėl ES Lisabonos sutarties.
„Mes negalime nematyti problemų ir mūsų institucijų darbo trūkumų. Ypač pastaruoju metu, man atrodo, Seimui reikėtų atskirai apsvarstyti Užsienio reikalų ministerijos veiklą ir darbą. Kas darosi, kad kai mes deramės dėl Lisabonos sutarties, nieko absoliučiai neįrašome dėl Ignalinos (atominės elektrinės - BNS)“, - sakė A.Matulevičius, pažymėjęs, kad ES nežino Lietuvos problemų.
Jis tikino, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas galėjo tapti geru šansu priminti Europai savo „skausmingiausią“ problemą - energetiką, bet Lietuva šito nepadarė.
„Aš galvoju, kad tai tikrai yra URM atsakomybė, o gal ir Prezidentūros“, - dėstė A.Matulevičius.
Seimo ketvirtadienį ratifikuota Lisabonos sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją ratifikuos visos ES narės.
