Jau antrą dešimtmetį Lietuvoje kalbama apie progresinių mokesčių įvedimo būtinybę, bet iki šiol jokių žingsnių to link nepadaryta. Šiuo metu Seime svarstomas kitų metų biudžetas, todėl atsirado nemažai pasiūlymų įvesti naujų mokesčių, pavyzdžiui, prabangos, nekilnojamo turto, taip pat ir progresinius mokesčius.
Progresiniai mokesčiai iškreips žmonių ekonominę elgseną?
Šią mokesčių idėją sukritikavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.
„Mokesčių teorija sako, kad mokesčiai turėtų būti tokie, kad kuo mažiau iškreiptų žmonių ekonominę elgseną, taip pat kad jų administravimas būtų kuo paprastesnis, o trečias principas – kad jie kuo mažiau apsunkintų tą produktyviąją veiklą. Todėl teigiama, kad darbo ir kapitalo mokesčiai turi būti kuo mažesni, o vartojimo ar turto, ar pajamų iš turto mokesčiai yra teisingesni ir kartu daro mažesnę žalą ekonominei elgsenai“, – „Žinių radijuje“ planuojamą prabangos mokestį komentavo N. Udrėnas.
A. Maldeikienė: tai, ką daro dabartinė valdžia, yra nusikaltimas prieš tautą
Dažnai Lietuvos valdžios priimamiems sprendimams negailinčios kritikos ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, tai, ką daro dabartinė valdžia, yra nusikaltimas prieš tautą.
„Tai, ką aš šiandien matau ir girdžiu, yra tiesiog nesąmonių siautėjimas plyname lauke. Apie progresinius mokesčius nematau pradėtos jokios kalbos, net loginės. Demokratinėse valstybėse visokie mokesčiai yra įvedami pasitarus su visuomene, o ne po to, kai naktį kažkas prisisapnuoja. Nesvarbu, Mazuroniui, Kubiliui ar kokiam kitam „–iliui“, – piktinosi ji.
Prieš įvedant progresinius mokesčius, turi būti daug padaryta
Ekonomistė patikino, kad pati pritaria progresiniams mokesčiams su dvejomis sąlygomis. Anot jos, absoliučiai jokių mokesčių neturi mokėti tie, kas negali jų sumokėti, t.y. turi būti nustatoma išgyvenimo riba, pavyzdžiui 15 tūkst. litų žmogui į metus arba 34 tūkst. litų šeimai su dviem vaikais. Iki tos ribos mokesčiai nebūtų mokami. Antras sąlyga – turtinės ir šeiminės padėties įvertinimas kaip ir įprasta pasaulyje, t.y. jeigu šeimoje yra vaikai, ji moka mažesnius mokesčius.
„Lietuvoje iš tikrųjų jokia diskusija dar neprasidėjo, nes mūsų šalis yra kvailiojanti. Seimas turėtų žmonėms išaiškinti, ką jie gauna, ką praranda, o ne taip, kad man atėjo į galvą ir darau. Čia visa esmė. Pirmiausia išsiaiškinkime, kas tai yra pajamos (pajamos tai kažkas, kas atitinkamu metu kuria vartojimo prieaugį), tada išnagrinėjame progresyvumo laiptelius, pažiūrime kas gali mokėti. Būtina išanalizuoti viską. O po to, kai tauta supras, pritars, kitiems rinkimams bus pateikti normalūs projektai, žmonėms bus ilgai ir rimtai aiškinama, ką tai reiškia ir kuriam pajamų sluoksniui tai skirta, tada galbūt galima įvesti. Tik po analizės ir gyventojų susivokimo, o ne todėl, kad kažkas pabudo ir nutarė. Progresiniai mokesčiai turi būti įvesti Lietuvoje, bet ne per vieną naktį“, – paaiškino A. Maldeikienė.
Ekonomistė priminė, kad progresiniai mokesčiai veikia visur, išskyrus Rusiją ir kelis jos buvusius satelitus. „Progresiniai mokesčiai yra tam, kad tie žmonės, kurie negali mokėti mokesčių, jų nemokėtų, o ne todėl, kad kažkam pasirodė, kad kažkas turtingas“, – sakė ji.
Prabangos suvokimo skirtumai
Kaip žinia, Seimas „palaimino“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris skirtas prabangai apmokestinti. Siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.
Paklausus ekonomistės, ką ji mano apie prabangos mokesčio įvedimą Lietuvoje, ji nestokojo kritikos.
„Prabangos mokestis mokomas nuo prabangos prekių, o ne nuo galingo motociklo už 5 tūkst. litų, nes kokia čia prabanga? Tai yra absoliuti nesąmonė. Pavyzdžiui, Mini Cooper kainuoja virš 100 tūkst.litų ir nepateks į prabangos prekes, o dešimties metų senumo automobilis už 10 tūkst. litų bus baisi prabanga“, – stebėjosi pašnekovė ir dar kartą pabrėžė, kad mokesčiai kultūringose nepriiminėjami per pusdienį.
„Mokestis – tai visuomenės susitarimas dėl kažko. Jeigu Mazuronis susitarė su Kubiliumi ir tame dalyvavo Butkevičius, tai nereiškia, kad tai tautos susitarimas“, – reziumavo specialistė.
J. Čičinskas: įsivesti progresinius mokesčius Lietuvai dar ankstoka
Ekonomisto Jono Čičinsko nuomone, įsivesti progresinius mokesčius Lietuvai dar ankstoka ir galima paieškoti kitų progresyvumo būdų bei įjungti labiau turtingu žmones į dalyvavimą bendros gėrovės kėlime.
Specialistas patikino, kad reikėtų pradėti nuo nekilnojamo turto apmokestinimo – šis mokestis būtų progresinis. Turintys didesnį turtą daugiau sumokėtų mokesčių, o už normalų butą ar namą mokestis nebūtų mokamas.
„Prabangos mokestis irgi padeda, bet finansiškai jis mažai ką duoda, tik publiką kiršina ir yra truputį įžeidžiantis, ypač tose visuomenėse, kuriose jo nebuvo. Geriausia tokius dalykus įvesti ten, kur gera ekonominė patirtis. Ten kur padėtis bloga, turi būti ne mokesčių reformos, o ekstraordinarių, t.y. laikinų priemonių įvedimas“, – paaiškino J. Čičinskas.
Pasak jo, sunkmečiu žmonėms reikėtų paaiškinti, kad tai yra nekasdienis dalykas, o mums trenkė smūgis iš išorės, suveikė globalizacija ir pakliuvome į krizę, todėl kelis metus tenka papildomai apsimokestinti, be to, tas apmokestinimas turi būti diferencijuotas ir negalima remtis tais pačiais principais kaip gyventojų pajamų mokestis.
„Daugiau galintis į skurdo katilą įdeda daugiau, o jei visai skurstantis, nieko ten nebedės. Tokiu būdu tą krizę „trupučiuką“ sušvelniname, t.y. jos pasekmes žmonėms. Baigiasi krizė – likviduojame visas priemones, grįžtame prie normalios tvarkos. Taip reikėtų“, – sakė ekonomistas ir pabrėžė, kad per krizę solidarumas turi būti sustiprintas.
J. Čičinskas išsakė nuomonę, kad prabangos mokestis taip pat turi būti ta laikina priemone. „Dabar kyla didelių problemų mažinant deficitą ir mums gresia baisiai brangus skolinimasis, po kurio kentėtume daug metų. Todėl dabar mums geriau truputį kitaip pasidalinti viską, turtingųjų įnašas tegul būna didesnis. Nepaisant to, kad žmonės turi būti laisvi ir pirkti, ką nori, dabartinė situacija yra nepaprasta, todėl galima griebtis ir vartojimo apmokestinimo“, – pasakė jis.
