Po ilgai trukusio tyrimo Graikijos teismas išsprendė Pirėjo „Olympiacos“ ir Arvydo Macijausko ginčą, tačiau lietuvis bent jau kurį laiką dar negalės žaisti krepšinio.
Sausio 5-ąją savo verdiktą turėję paskelbti teisėjai užtruko beveik penkias savaites, tačiau jų sprendimu „Olympiacos“ klubo vadovai džiaugtis negalėjo. Graikijos teismas nusprendė, kad A.Macijauskas nepažeidė sutarties su „Olympiacos“ klubu, ir graikams uždraudė lietuvį atleisti.
„Šis sprendimas yra mielas širdžiai. Visuomet žinojau, kad esu 100 proc. teisus“, - vakar tvirtino A.Macijauskas. Formaliai likęs „Olympiacos“ nariu krepšininkas komandos marškinėlių ir toliau vilkėti negalės. Neabejojama, kad didžiulės algos lietuviui nenorintis mokėti „Olympiacos“ sprendimą apskųs.
Jeigu A.Macijausko ir graikų klubo ginčas virs teismų maratonu, lietuvis negalės atstovauti jokiam klubui tol, kol nepaaiškės galutinis teismo sprendimas.
Vasaros pabaigoje per individualią treniruotę A.Macijausko patirta pėdos trauma „Olympiacos“ klubui tapo pretekstu nutraukti milijoninę sutartį. Lietuvis Graikijos vicečempionų komandoje per metus uždirba 2,25 mln. eurų, tačiau dėl dažnų traumų daugiau laiko praleido ne aikštelėje, o ant suolo.
- Arvydai, ar esate patenkintas tokiu teismo sprendimu? - paklausėme A. Macijausko.
- Žinoma, jis yra mielas širdžiai. Žinau visu 100 proc., kad buvau teisus, ir labai džiaugiuosi, kad ši teisybė iškilo į viršų. Žinoma, tai ne galutinis sprendimas, nes teismai dar gali užtrukti. Širdžiai malonu, tačiau žaisti vis tiek negaliu.
- Su „Olympiacos“ bandysite tartis gražiuoju?
- Dabar laukiame oficialaus rašto iš arbitražo teismo ir sprendimus priiminės teisininkai. Dabar ledai tik pajudėjo. Neaišku, kada viskas pasibaigs.
- Kokia jūsų didžiausia svajonė dabar?
- Visą laiką svajojau, kad kuo greičiau viskas pasibaigtų, kad galėčiau kam nors atstovauti, dirbti savo mėgstamą darbą - žaisti krepšinį. Tai, ką geriausiai moku daryti. Noriu patenkinti savo širdį tuo malonumu, kurį gaunu žaisdamas krepšinį. Ačiū Dievui, kad viskas pajudėjo. Laukiu tęsinio.
Rokas Buračas
