„Profesionalus sportas nėra tik garbė, sėkmė, džiaugsmas ir kiti malonūs dalykai. Taip pat yra ir skausmas, traumos, liūdesys. Tokių dalykų neįmanoma numatyti“, – pastarųjų dvejų metų savo karjeros tarpsnį apibūdina Arvydas Macijauskas.
Dėl puikių snaiperio sugebėjimų „Kalašnikovo“ pravardę turintis krepšininkas jau seniai nešaudo. Šį sezoną nė vienų rungtynių nesužaidęs krepšininkas kariauja su „Olympiacos“.
Vieną mūšį jis laimėjo – neseniai teismas paliko galioti Pirėjo klubo ir A.Macijausko 4,5 milijono eurų vertės dvejų metų kontraktą ir taip uždraudė graikams atleisti krepšininką iš Lietuvos. Tačiau tuo pačiu Macas veikiausiai pasirašė sau negailestingą nuosprendį. Dar dvejus metus nežaisti, jeigu jo ir graikų klubo ginčas virs tolesniu teismų maratonu.
– Teismo sprendimu jūs likote „Olympiacos“ žaidėju, tačiau akivaizdu, jog čia nenorite žaisti. Bandysite kažkaip tartis su komanda dėl likusio kontrakto laiko ar ir toliau tenkinsitės tokia situacija ir tokiu savo statusu „Olympiacos“ klube?
– Kai visa tai prasidėjo, stengiausi bendrauti su „Olympiacos“ ir rasti abiems pusėms naudingą sprendimą. Tačiau Pirėjo komanda niekada neatsakė į mano telefono skambučius ar elektroninį paštą. „Olympiacos“ teisme darė viską, kad galėtų nutraukti su manimi kontraktą, tačiau aš save gyniau ir apgyniau. Norėjau susitarti, nes žinojau, kad tokie reikalai gali užtrukti labai ilgai. O aš nenorėjau prarasti likusio sezono, norėjau žaisti.
– Kas kaltas dėl šios bjaurios situacijos? Jūs ar komanda?
– Komanda 100 procentų kalta dėl visko.
– Kokia jūsų forma dabar? Jei pakviestų kokia nors kita komanda, galėtumėte žaisti?
– Taip. Aš galiu žaisti, tačiau, žinoma, kelis pirmus mėnesius mano forma nebūtų geriausia.
– Ar tikėjotės, jog pasirašęs vieną iš didžiausių piniginiu atžvilgiu sutarčių Europoje, jūs galite patekti į tokią situaciją?
– Prieš pasirinkdamas „Olympiacos“ aš turėjau daug pasiūlymų iš Europos komandų ir taip pat dvejiems metams garantuotą kontraktą su NBA klubu. Tačiau aš mačiau, kad „Olympiacos“ vadovai labai susidomėję manimi ir puoselėja dideles ambicijas, susijusias su komanda. Man tai buvo labai svarbu. Todėl mano vidinis balsas, nuojauta sakė pasirinkti „Olympiacos“. Ir man labai skaudu, kad visi reikalai pasisuko tokiu keliu.
– Manote, kad pastarieji pora metų buvo klaida?
– Aš padariau viską, ką būtų padaręs profesionalus žaidėjas. Aš atidaviau visą širdį, visas jėgas, kad ši komanda būtų stipriausia Europoje. Taigi, esu tikras, kad nepadariau nieko netinkamo.
– Gavote kažkokių nusiskundimų, priekaištų iš „Olympiacos“ pusės?
– Aš vis dar turiu galiojantį dvejų metų kontraktą su „Olympiacos“ .
– Buvo kalbama, jog jūs nusprendėte reikalauti visų pinigų už likusį kontrakto laiką, nes vienas iš komandos trenerių, noriu pabrėžti, jog tai nebuvo Giannakis, pasakė, jog jūsų nėra komandos planuose. Tai tiesa?
– Ne. Tai visiška netiesa. Aš supratau jau anksčiau, kad komanda manęs nenori. Ne tuomet, kai prasidėjo teismai. Tiek aš, tiek mano agentas jautėme kažkokius signalus jau vasarą, kad komanda nori nutraukti su manimi kontraktą.
– Jūsų santykiai su Panagiočiu ir George Aggelopoulos buvo geri. Dabar abu jie nusivylę jumis, jūsų elgesiu, nes mano, kad negerbiate jų ir komandos. Galite ką nors pasakyti šiuo klausimu?
– Broliai Aggelopoulos yra du geriausi komandos vadovai Europoje. Aš tik noriu palinkėti jiems turėti savo nuomonę ir mažiau paisyti gandų bei negirdėti pavydžių žodžių .
– Jei turėtumėte šansą ką nors pakeisti ir sugrįžti į praeitį, ar būtų sutartis su „Olympiacos“?
– Aš nieko nekeisčiau.
– Praėjus dviems mėnesiams po sutarties sudarymo su „Olympiacos“, tuometinis komandos treneris Pini Gershonas pareiškė, kad nenorėjo jūsų matyti „Olympiacos“ už tokią sumą. Jautėte dėl to spaudimą komandoje?
– Visų pirma, aš tai girdžiu pirmą kartą. Mano santykiai su Gershonu buvo normalūs, tokie, kokie ir turi būti tarp trenerio ir žaidėjo.
– Ar jūs gailitės dėl to, jog santykius su „Olympiacos“ teko aiškintis teisme? Manote, kad nebuvo kito kelio kaip save apginti?
– Komanda nedavė jokio kito šanso, kaip teisėtai save apginti. Man nebuvo lengva, nes aš šiai komandai atidaviau savo širdį ir visi, kurie buvo šalia, tai matė.
– Iki atėjimo į „Olympiacos“ jūs neturėjote rimtų traumų. Kaltinate Graikiją dėl to?
– Profesionalus sportas nėra tik garbė, sėkmė, džiaugsmas ir kiti malonūs dalykai. Taip pat yra skausmas, traumos ir liūdesys. Tokių dalykų neįmanoma numatyti.
– Kai vykote pas Vokietijos medikus, pastarieji pabrėžė, kad jūsų problemos labiau psichologinės, nei fizinės. Ką galėtumėte apie tai pasakyti?
– Aš niekada neturėjau psichologinių problemų.
– Medikas iš Vokietijos, kurį „Olympiacos“ teisme pristatė kaip liudininką, teigė, kad jei jūs toliau žaisite, negalėsite vaikščioti ir liksite invalidu. Teismas atmetė šį argumentą. Jaučiate palengvėjimą dėl to?
– Šis argumentas buvo niekinis, nes jis buvo paprasčiausiai juokingas. Aš turėjau įrodymus iš kito mediko, kad šis „Olympiacos“ argumentas yra visiška nesąmonė. Kita vertus, toks teismo sprendimas patenkino mano sielą ir moralines vertybes.
– „Olympiacos“ taip pat kaltino jus, kad vasaros metu treniravotės su kita komanda, nors to daryti negalėjote....
– Aš niekada nesitreniravau su jokia kita komanda vasarą. Taigi, šiuo klausimu neturiu daugiau ką pasakyti.
– Ar dar yra kažkas, ką norėtumėte pasakyti?
– Ne. Ačiū.
Kamilė Saulytė
