Ar galima dovanoti pinigus? Grąžinti nepatikusią dovaną? O ką daryti sugadinus skolintą televizorių - nupirkti naują, kompensuoti kainą, o gal pakaks ir atsiprašymo? Beveik kasdien susiduriame su kebliomis situacijomis iš kurių išsisukti padeda ne finansinės žinios, o etiketo taisyklių supratimas. Šias situacijas „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertams padėjo išnarplioti protokolo ir etiketo ekspertas Arminas Lydeka.
Ar galima dovanoti pinigus?
Pinigai yra gera dovana, kai įteikiami pradedant naują etapą, pavyzdžiui, vestuvių ar įkurtuvių proga. Kitu atveju, iškreipiama pačios dovanos idėja, kurios esmė - maloniai nustebinti. Tačiau pinigai tiks artimiesiems, giminėms ar bičiuliams, turintiems konkrečių svajonių. Tam tikra suma gali prisidėti prie jų išsipildymo.
Verta žinoti, kad kupiūras būtina įteikti vokelyje - nėra nieko blogiau, kaip pademonstruoti aplinkiniams, kiek pinigų dovanojate. Kokią sumą dera įteikti? Šio klausimo atsakymui etiketo formulių nėra. Kiekvienam reikia nuspręsti pačiam, vadovaujantis intuicija ir sveiku protu.
Pinigus priimta įteikti ir per laidotuves - tai Vakarų Europoje įsigalėjusi, o Lietuvoje dar nauja tradicija. Tik šiuo atveju tai bus ne dovana, o parama netektį patyrusiems šeimos nariams. Kartais tam pastatomos aukų dėžutės, o jei jų nėra - priimta išreikšti užuojauta artimiesiems juos apkabinant ir įteikiant vokelį su pinigais.
Kaip pasielgti gavus itin brangią dovaną - ar atsilyginti tuo pačiu, nepaisant savo finansinės situacijos?
Gavęs didelės vertės dovaną, žmogus neretai pasijunta nejaukiai: labiau skolingas ir įsipareigojęs nei pamalonintas. Tokie jausmai ne itin dera su šventiškomis emocijomis, todėl galima tvirtinti, kad išskirtinai brangi dovana - bloga dovana. Kita vertus, kas vienam brangu, kitam gali pasirodyti menkniekis. Tad būtina ieškoti aukso vidurio ir įvertinti žmogaus finansinę situaciją bei pasaulėžiūrą. Jei taip nutiko, kad gavote brangią dovaną, nesistenkite užsukti vertingų pirkinių karuselės. Neverta rinkti paskutinių litų ar, dar blogiau, skolintis vien norint atsilyginti tuo pačiu. Verčiau pasukti galvą ir nustebinti žmogų originalia, nors ir ne prabangia dovana.
Ar galima nepriimtiną dovaną grąžinti ar pakeisti?
Lietuvoje įprasta vadovautis liaudies išmintimi „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima" ir nereikalingus daiktus kaupti namuose. Tačiau pakeisdami ar grąžindami dovaną jokiu būdu nenusižengsite etiketo normoms. Todėl neskubėkite atsikratyti visko, kas primena parduotuvę, kurioje ieškojote dovanos - etiketes ir čekius derėtų prie dovanos pridėti. Juos turėdamas dovanos gavėjas galės ne tik pakeisti dovaną, jei ji nepriimtina ar brokuota. Čekiai ir etiketės parodo, kad daiktas naujas, ant jų pateikiama daug svarbios informacijos, pavyzdžiui, kaip skalbti, kur laikyti, kaip naudotis ir pan.
Ar viešai kalbėti apie pinigus yra blogo tono ženklas?
Apie pinigus galima ir netgi reikia kalbėti, kadangi tai yra vienas kertinių mūsų gyvenimo institutų. Vertėtų užmiršti iš tarybinių laikų atėjusį dirbtinį kuklumą ir stereotipą, kad pinigų tema yra tabu. Iš kitos pusės, lazdos perlenkti nevertėtų. Viešas puikavimasis savo turtais - brangiu automobiliu, didele alga ir pan. - su geromis manieromis nieko bendro neturi. Tai tas pats, kaip puikuotis savo protu: „Jūs tokia neprotinga, o aš toks išsilavinęs ir kompetetingas".
Nedera ir pernelyg domėtis kito asmens finansais. Etiketo atžvilgiu ir klausimai „kiek uždirbi?", „ar gavai premiją?", „kiek kainavo tavo naujasis butas?" yra nepriimtini. Žinoma, reikia džiaugtis, jog žmogus sugeba dirbti ir uždirbti, tačiau etiketo specialistai vis prisimena senų laikų frazę: „Džentelmenas nekalba apie pinigus - džentelmenas jų turi".
Ar galima draugui priminti apie negrąžintą skolą?
Liaudies išmintis byloja: „jeigu nenori prarasti draugo, nesiskolink iš jo". Etiketo ekspertai tam visiškai pritaria. Kodėl? Skolindamiesi iš artimųjų prarandame įprastą bendravimo su jais balansą. Ypač, jei pasiskolinęs žmogus delsia skolą grąžinti. Tuomet paskolos teikėjui neišvengiamai kyla dilemos, kaip priminti apie įsipareigojimą, o draugiški ir neformalūs santykiai virsta įtemptais. Tam, kad išvengtumėme tokių nemalonių situacijų, vertėtų kiekvienam išmokti gyventi pagal savo pajamas.
Kaip derėtų pasielgti, jei pasiskolinote daiktą ir jis sugedo ar buvo pažeistas?
Atsakymas yra vienareikšmiškas - privalome ne tik atsiprašyti, bet ir pasisiūlyti kompensuoti visas išlaidas - tiek daikto taisymo, tiek naujo įsigijimo. Tik tokiu atveju bus išsaugota gera asmens reputacija. Tačiau vertėtų prisiminti, kad daikto pasiskolinimas etiketo požiūriu adekvatus piniginei paskolai, tad ir čia galioja ankstesniame klausime minėta liaudies išmintis.
Kaip pasielgti, jei visą vakarą gurkšnojus stiklinę sulčių tenka mokėti tiek pat, kiek ir išgėrusiems tris butelius vyno, nes sąskaita dalinama po lygiai?
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo situacijos. Kai vyksta eiliniai pietūs su draugais, natūralu, kad kiekvienas sumoka už save. Jei susitikimas - dalykinis, tam tikrą atsakomybę už sąskaitos apmokėjimą turėtų jausti tas žmogus, kuris visus pakvietė pietų ar vakarienės. Tačiau mokėti jam vienam visai nebūtina - jei kuris iš kompanijos paklaus, kiek jis skolingas už vaišes, sąskaita dalinama po lygiai. Trečia situacija, kai drauge susirenka skirtingi ir mažiau artimi žmonės, pavyzdžiui, studentai išlaikę aukštosios matematikos egzaminą. Vakarienės metu užsisakinėjami skirtingų kainų patiekalai ir gėrimai, todėl sąskaita neturėtų atsidurti vieno žmogaus rankose ir visiems vertėtų „susimesti" daugmaž po lygiai. Tačiau jei vienas išgėrė kelis brangius kokteilius, o kitas ragavo tik kavos, jis turi pilną teisę prisidėti mažiau.
Turite draugų, giminaičių, kurie yra savo srities profesionalai, o jums reikia teisinės, interjero dizaino, buhalterinės ar kitokios konsultacijos. Ar etiška naudotis asmeninėmis pažintimis ir tikėtis nemokamos pagalbos?
Tokią situaciją galime iliustruoti klasikiniu pavyzdžiu. Vyksta vakarėlis, o jo dalyvių tarpe yra profesionalus dainininkas. Prašydami, kad vakarėlyje jis pademonstruotų savo talentą nepagalvojame, kad dainavimas yra žmogaus darbas, už kurį turi būti atlyginta. Žinoma, dainininkas gali sutikti pademonstruoti savo sugebėjimus ir nemokamai, tačiau į panašius prašymus vertėtų žvelgti atsargiai. Tad, pavyzdžiui, kreipdamiesi į bičiulį dizainerį dėl buto interjero, galime tikėtis jo konstruktyvių patarimų, tačiau, jei prašome padaryti visus brėžinius ir bendrauti su statybininkais, tikimės daugiau nei „draugiškos paslaugos". Juk plušėdamas jums už dyką, bičiulis tuo pat metu praranda brangų laiką, per kurį galėtų užsidirbti. Tokiu atveju būtų etiška pasisiūlyti jam sumokėti.
Kolega ar pažįstamas pasisiūlo atnešti nebereikalingų daiktų (pavyzdžiui, rūbų ar baldą), kurie jums tiktų, bet nėra būtini. Ar etiketas reikalautų pasisiūlyti už juos sumokėti?
Etiketo protokolas nereikalauja už dovanas jokios materialinės padėkos. Populiaru pakviesti dovanotojus pietų, tačiau tai nėra būtina. Juo labiau, jei daiktas yra dėvėtas ir atiduodamas kaip nereikalingas. Šioje situacijoje pakanka nuoširdžios padėkos. Reikėtų tik žavėtis tokiomis situacijomis, kai šeimos, užuot išmetusios į sąvartyną, dovanoja vaikų išaugtus drabužėlius, nebereikalingus baldus, o bičiuliai mielai jais naudojasi. Tai puikūs ekologinės sampratos ugdymo pavyzdžiai.
Jūsų būstas yra didžiausias, todėl gausi draugų kompanija nusprendžia kalėdinį vakarą rengti pas jus. Ar etiketo normos leidžia prašyti žmonių atsinešti maisto, gėrimų, t.y. prisidėti prie šventinio stalo?
Suteikdami plotą šventei, bičiuliams sutaupėte ne vieną šimtą litų, kuriuos būtų reikėję atiduoti sodybas ar sales nuomojantiems žmonėms. Tad turite pilną teisę siūlyti savo variantus dėl vaišių bei kitų bendrų išlaidų. Paskirstydamas žmones, atsakingus už maisto ir gėrimų stalą ar pramogas, jokioms etiketo normoms nenusižengsite. O jei visgi kyla abejonių, ar draugai nepalaikys tokio žingsnio šykštumu, galite priminti, kad po šventės jums dar reikės sutvarkyti namus.
Ar būtina kavinėje palikti arbatpinigių?
Arbatpinigiai nėra privalomi, tai tik papildoma padėka jus aptarnavusiam asmeniui. Dėkojame ne tiek už gerą darbą, kiek už išskirtinį dėmesį - šypsenas, rūpestį, atidumą ir t.t. Paprastai arbatpinigių dydis siekia apie 10 proc. nuo sąskaitos sumos. Visgi, jei padavėjui nepalikome arbatpinigių, etiketo kalba tai reiškia, jog nebuvome patenkinti jo darbu. Taip gali nutikti ir jei žmogus neturėjo grynųjų pinigų, nors aptarnavimas jį puikiai tenkino. Tokiu atveju vertėtų padėkoti bent jau žodžiu. Nereikėtų pamiršti, kad arbatpinigiai paliekami ne tik padavėjams ir barmenams, bet ir durininkams, rūbininkams, kirpėjams, masažuotojams ir bet kuriam specialistui, kuris asmeniškai suteikė Jums paslaugą.
