Tai matyti iš Nepriklausomo socialinių-ekonominių ir politinių tyrimų instituto kovą atlikto tyrimo. Baltarusijoje prieš 20 metų įkurtas institutas dabar įregistruotas Lietuvoje kaip viešoji įstaiga, jos vykdomasis direktorius yra humanitarinių mokslų daktaras Algirdas Degutis.
Instituto duomenimis, 2010 m. gruodį A. Lukašenkos populiarumas buvo 53 proc., 2011 m. rugsėjį – 20,5 proc., gruodį – 24,9 proc., o šių metų sausį – 34,5 proc.
Gyventojų pasitikėjimas A. Lukašenka atitinkamai didėjo nuo 24,5 proc. rugsėjį ir 31,2 proc. gruodį iki 42,2 proc. kovą, o nepasitikinčiųjų atitinkamai mažėjo nuo 62 proc. ir 54,5 proc. iki 48,5 proc.
A. Lukašenkos pažadu, kad per metus ar pusantrų bus atkurtas ikikrizinis darbo užmokesčio lygis, tiki 34,7 proc. apklaustųjų, o 52,5 proc. ir toliau mano, kad padėtis Baltarusijoje blogės.
Paklausti, kas padėtį šalyje galėtų pataisyti, respondentai pirmiausia rinkosi „trečiąją jėgą“ – 26,1 proc. sakė, kad šalį iš krizės gali išvesti „progresyviai mąstantys visuomenės atstovai, nesusiję nei su valdžia, nei su opozicija“.
Be to, žmonės mano, kad šalies padėtį gali pagerinti pats A. Lukašenka, pakeitęs savo politikos kursą (11,8 proc.), progresyviai nusiteikę dabartinės valdžios atstovai (8,2 proc.) ir opozicija (4,2 proc.).
40,4 proc. apklaustųjų mano, kad jų materialinė padėtis per pastaruosius tris mėnesius pablogėjo, o 15,3 proc. – kad pagerėjo. Šis santykis žymiai geresnis nei gruodį (59,8/7,1 proc.) ir rugsėjį (73,7/5,1 proc.).
77,2 proc. apklaustųjų mano, kad šalis tebėra ištikta krizės, nors šis skaičius irgi mažėja. Mažėja ir manančiųjų, kad šalis eina neteisinga kryptimi – dabar tokių yra 52,5 proc.
Save opozicijai priskiria 23,4 proc. apklaustųjų, tačiau tik 5,3 proc. tikrai pasirengę aktyviau dalyvauti politikoje, o dar 19,3 proc. – šiek tiek aktyviau.
Politinės opozicijos populiarumas ir toliau išlieka nedidelis: opozicinėmis politinėmis partijomis pasitiki 17 proc., nepasitiki 61,3 proc. apklaustųjų, o žinomiausių opozicijos lyderių reitingas siekia tik 7-6 proc.
Tačiau žymi dauguma apklaustųjų (44,5 proc.), mano, kad kalinami opozicijos atstovai „niekuo nenusikalto, juos reikia paleisti į laisvę nepriklausomai nuo Vakarų reikalavimų“. 21,4 proc. nuomone, „tie žmonės nusikalto ir tegul kali, negalima nusileisti kitų valstybių spaudimui“, o 17,8 proc. mano, kad „tie žmonės nusikalto, tačiau juos reikia paleisti, kad būtų pagerinti santykiai su Vakarais“.
Pasak tyrimo autorių, „ekonominės savijautos“ stabilizavimasis turėjo įtakos ir Baltarusijos gyventojų požiūriui į užsienio politikos reikalus.
Jei vyktų hipotetinis referendumas dėl susijungimo su Rusija arba stojimo į Europos Sąjungą, nugalėtų sąjungos su Rusiją šalininkai (47 proc. prieš 37,3 proc.), nors dar rugsėjį buvo požiūrių pusiausvyra (41,5 proc. prieš 42 proc.)
Tačiau daugėjo remiančiųjų Europos Sąjungos ir JAV sankcijas prieš Baltarusijos valdžią – nuo 17,5 proc. prieš metus iki 24 proc. dabar. 37 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems sankcijos nerūpi.
Manančiųjų, kad mirties bausmė Baltarusijoje turi būti panaikinta, padidėjo iki 49,7 proc.
