Penktadienį Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos spaudos konferencija užtruko 5 valandas. Per šį į Geneso rekordų knygą pretenduojantį laiką šalies vadovas pažėrė „perliukų", kuriuos į vieną krūvą supylė laisvos minties internetinis laikraštis naviny.by. Štai keletas įdomesnių:
Galų gale reikia eiti prie to, kad ten nors vakare būtų šilto vandens, kad melžėja arba kiaulininkė, dirbusi fermoje, grįžtų namo, jauna mergina arba moteris pas vyrą į lovą atsigultų nusipraususi.
Nevalia nė vienam valdininkui išeiti ir pliaukšti, kad reikia labiau susiveržti diržus. Didesnės kvailystės nesugalvosi.
Jeigu apskritai bus katastrofa, uždarysime visas sienas ir iš užsienio pirksime tik tai, kas mums iš tiesų būtina.
Aš truputį pykstu ant žmonių, kurie sukūrė šitą paniką ir ažiotažą, graibstė druską ir degtukus, tačiau liaudies nepasirinksi.
Jei norite manęs paklausti, ar keityklose bus valiutos, – kol kas nebus. O gal ir bus, jei kas nors atneš. Bet valstybė bent iki liepos 1 šio žaidimo tikrai nežais.
Dolerius šiandien spausdina dieną naktį. Jūs dar pakliūsite į dolerio ir euro pinkles, turint omeny, kas šiuo metu dedasi euro zonoje ir pasaulinėje ekonomikoje. Todėl jums patariu nepulti prie dolerių ir eurų.
Kai aš savo prezidentavimo pradžioje atėjau į Nacionalinį banką, ten buvo suplyšę maišai ir lakstė žiurkės.
Svarbiausia dabar žmonėms – baikite bėgioti, gyvenkite ramiai. Aš žinau, kad šiandien nelengva. Bet žmonės juk prisipirko cukraus, druskos – dabar parduokite, gaukite pinigus ir už juos gyvenkite.
Nereikia dievinti privatininko! Nereikia iš jo daryti šventos karvės.
Kainos savaime nėra baisios. Baisu, kai žmonėms trūksta pinigų tomis kainomis pirkti prekes.
Jūs galite tapti kitos valstybės nariais, Europos Sąjungos nariais, bet be manęs.
(Apie gruodžio 19-osios bylą) Mes ne kraugeriai. Mes nieko kalėjime kaip naštos valstybei nelaikome... Jiems tai per didelė garbė – niekinti ten kalėjimus. Ten sėdi garbingi žmonės – ir jie dar ten. Aš nemanau, kad į juos ten normaliai žiūri šitie kaliniai, kurie iš tikrųjų ten pateko. Nenoriu sakyti, kaip pateko, nes paskui kalbės, kad Lukašenka „zekus“ užtaria. Bet tai, kad ten yra garbingi žmonės, – faktas, ir jiems ten ne vieta, bet ką padarysi, toks įstatymas.
(Apie jaunimą) Žmogeliui 16–17 metų, dantyse cigaretė ir, kaip rąstas, po kaire ranka kažkokia mergiotė, tokia pati rūkanti.
Šiandien ir rytoj gyvenkite ramiai. Jeigu poryt bus kokių nors pablogėjimų, aš jums apie tai pasakysiu – pažadu.
Štai kaip dabar lėtai einame, taip ir eisime. O paskui – pagreitėsime. Bet tai bus liepos mėnesį.
