Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketina vos ne kiekviename šalies miestelyje įkurti laisvąsias ekonomines zonas.
Apie tai, kad šaliai reikia pertvarkyti ekonomiką ir įsileisti daugiau užsienio investuotojų, ekonomistai kalba jau seniai. Tačiau nepriklausomi ekspertai ir Baltarusija besidomintys Lietuvos verslininkai naujausiomis Aleksandro Lukašenkos idėjomis nesižavi.
Kaip praneša LTV „Panorama“, nuo balandžio 1-osios įsigalios A. Lukašenkos įsakas, numatantis lengvatų užsienio investuotojams, norintiems savo verslą pradėti miesteliuose, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 50 tūkstančių gyventojų.
Nors ir numatomos mokesčių bei kitos lengvatos, tačiau nepriklausomi Baltarusijos ekspertai teigia, kad esą tai nesudomins užsienio investuotojų.
Daugiau iš „Balsas.lt":
Vidutinis atlyginimas Baltarusijoje turi būti 1000 eurų
Jie tvirtina, kad investuoti šalyje – rizikinga: nėra normalaus investicinio klimato, teisinių garantijų, nevyksta skaidri privatizacija, klesti kyšininkavimas.
O žadamas lengvatas – naujas įmones atleisti penkerius metus nuo pelno mokesčių, neimti mokesčio žemės ūkio fondui, nevaržyti prekybos – ekspertai vadina juokingomis. Mat paprastai Baltarusijoje lengvatas greitai keičia nauji mokesčiai. Tad A. Lukašenkos laisvųjų ekonominių zonų idėja vadinama nerealia.
„Baltarusija dabar labiausiai panaši į Šveicarijos sūrį su skylėmis. Jis nelabai skaniai kvepia. Ir skirtingai nei šveicarišku sūriu, juo nelabai domimasi. Lengvatas įves, bet prievarta įmonių į laisvąją ekonominę zoną neįkiši. Yra vietinė nomenklatūra, biurokratijos niekas nesumažino, privatizacijos tvarkos niekas nekeitė.
Pabandykite – kaip pasiseks privačiai įmonei konkuruoti su valstybinėmis, įžengiant į mažmeninę ar didmeninę prekybą. Pavyzdžiui, bet kuriam Lietuvos prekybos tinklui bus nurodyta, kokia kaina parduoti“, – sako Jaroslavas Romančiukas, Baltarusijos nepriklausomas ekonomikos ekspertas.
Lietuvos verslininkai sako intensyviai tiriantys kaimyninės šalies nekilnojamojo turto, statybos, informacinių technologijų, logistikos paslaugų rinkas.
Tačiau verslo aplinką jie vertina atsargiai ir kaip didžiausią kliūtį investuoti įvardija valstybės kišimąsi į verslą ir su tuo susijusią riziką.
„Šokti aukščiau ten yra negerai. Tai vadinamoji socialinė rinka, kuri reglamentuojama ir stabdoma dirbtinai. Kas išsišoka, tas rizikuoja būti sulygintas su kažkuo“, – sako Darius Mockus, koncerno „MG Baltic“ prezidentas.
„Ten yra išlikęs centrinis planavimas, taisyklės galioja ir privačioms, ir valstybinėms įmonėms. Rizika neturėti jokios grąžos yra ganėtinai didelė“, – tvirtina Tomas Kučinskas, „BBH Baltic“ prezidentas.
Skaičiuojama, kad prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos pernai išaugo trečdaliu iki beveik 3 mlrd. litų. Tačiau, pasak Lietuvos diplomatų, sėkmingai kaimyninėje šalyje gali dirbti tik tie, kurie gerai žino šalies sistemą bei turi partnerių baltarusių.
„Mūsų verslininkai, norintys dirbti Baltarusijos rinkoje, turi kitą logiką, kitas veikimo ir darbo taisykles. Todėl kartais įvyksta nesusipratimų bendraujant su partneriais Baltarusijoje, dėl to kai kurie procesai vyksta lėčiau negu norėtųsi“, – teigia Vidmantas Virbickas, Lietuvos ambasados pirmasis sekretorius Baltarusijoje.
Pernai pasirašyta pirma Baltarusijos ekonomikos istorijoje investicinė sutartis tarp Lietuvos „Ūkio banko investicinės grupės“ ir kaimyninės šalies valdžios. Pasak diplomatų, tai bus lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar verta lietuviams čia investuoti.
Rūta Lankininkaitė
