Praėjus penkeriems metams po buvusio Rusijos saugumo darbuotojo Aleksandro Litvinenkos mirties, pasaulis taip ir nesužinojo, kas iš tiesų kaltas dėl šios garsios žmogžudystės.
Prieš penkerius metus pasaulį sudrebino baisi žinia. 2006 metų lapkričio 1-ąją Londono viešbučio „Millenium“ restorane buvęs Rusijos KGB agentas A. Litvinenka susitiko su dviem asmenimis iš Rusijos – taip pat buvusiais saugumo darbuotojais iš KGB įpėdinės Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (RFST).
Per susitikimą buvęs šnipas A. Litvinenka gurkštelėjo arbatos, kaip vėliau paaiškėjo, užnuodytos radioaktyviuoju poloniu 210. Po kelių valandų pasijutęs blogai jis buvo paguldytas į Jungtinės Karalystės sostinės Barneto ligoninę. Lapkričio 23 dieną jį perkėlė į kitą – Universiteto koledžo ligoninę, kur vakare, taip ir neatgavęs sąmonės, mirė tėvo akivaizdoje. A. Litvinenka šį pasaulį paliko būdamas 44-erių.
Gulėdamas mirties patale A. Litvinenka esą pavadino buvusį RFST karininką Andrejų Lugovojų žudiku, o dėl apnuodijimo apkaltino tuometį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Prašė atnaujinti tyrimą
A. Litvinenkos nužudymu iki šiol įtariamas buvęs saugumo darbuotojas, dabar – milijonierius verslininkas A. Lugovojus, tačiau Rusijos prokurorai nė neketina reaguoti į Jungtinės Karalystės prašymą jį išduoti.
Vienas paskutiniųjų su A. Litvinenka lemtingąją dieną „Millenium“ viešbutyje susitikęs, tačiau iki šiol kaltinimus neigiantis rusas vis dar mėgaujasi laisve. Maža to, šiomis dienomis A. Lugovojus davė išskirtinį interviu portalui rt.com, kur paskelbė kelias skirtingas A. Litvinenkos nužudymo versijas.
A. Lugovojus, kaip ir A. Litvinenkos našlė Marina Litvinenko, reikalauja, kad teismas inicijuotų papildomą nužudymo bylos nagrinėjimą. Tiesa, Jungtinės Karalystės vyriausybė atsisako surengti pakartotines teismo procedūras.
Bylos svarstymas dėl rezonansinio šnipo nunuodijimo bylos tyrimo buvo atnaujintas spalio 13-ąją Londone. „Tai buvo paprasta teismo medicinos ekspertizė, kuri galėtų atskleisti tai, ar A. Litvinenkos mirtis buvo smurtinio pobūdžio“, – interviu pažymėjo A. Lugovojus.
Beje, pats A. Lugovojus netiki, kad toks tyrimas galėtų padėti išsiaiškinti tikruosius garsios žmogžudystės kaltininkus.
„Toks nenuodugnus teisminis tyrimas dažniausiai apsiriboja vien mirties fakto patvirtinimu ir medicininiu žūties priežasties įvardijimu“, – aiškino įtariamas žudikas.
Įtariamasis A. Lugovojus Rusijoje turi įtakingų užtarėjų, todėl mėgaujasi neliečiamybe (nuotr. SCANPIX)
Kadaise tarnavo B. Berezovskiui
XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje A. Lugovojus buvo Rusijos premjero Jegoro Gaidaro, ne mažiau keistomis aplinkybėmis mirusio 2009 metų gruodį, o paskui užsienio reikalų ministro Andrejaus Kozyrevo asmens sargybinis.
Tik vėliau jis susipažino su tuomet Rusijoje įtakingu oligarchu Borisu Berezovskiu. Jis buvo ir nuolatinis A. Litvinenkos, kuris su šeima iš Rusijos į Vakarus pabėgo 2000 metais, rėmėjas.
Kaip A. Lugovojus prisigretino prie B. Berezovskio, nežinoma. Esama duomenų, kad jis iš karto dešimteriopai padidino savo pajamas – jau netrukus uždirbdavo 5 tūkst. JAV dolerių, važinėjo automobiliu su vairuotoju.
Manoma, kad A. Lugovojus buvo sukūręs oligarchui privačią slaptą tarnybą, kuri sekė draugus ir verslo partnerius. Kai V. Putinas atėjo į valdžią, B. Berezovskis pateko į nemalonę ir turėjo trauktis iš Rusijos. Ne paslaptis, kad Kremliaus taikiniais tapo ir šio milijonieriaus bendražygiai. A. Lugovojus gali džiaugtis išlipęs kone sausas iš balos, nes jis ne šiaip buvo vienas B. Berezovskio patikėtinių.
Iš anų laikų šiandien liko tik A. Lugovojaus apsaugos bendrovė „Deviatyj val“. Apsaugininkai teikia apsaugą ir konsultuoja pasiturimai gyvenančius rusus, kurie blaškosi tarp Rusijos sostinės ir Londono.
Kompanija pavadinta pagal buvusį jo tarnybos batalioną, iš kurio jis vis dar renkasi patikimiausius darbuotojus.
Tačiau yra ir kitų gerokai stambesnių verslų, kraunančių dar didesnius pinigus. Bet apie juos A. Lugovojus su žiniasklaida vengia kalbėti.
Nustebino aukos šeimą
Pagrindiniam A. Litvinenkos žmogžudystės įtariamajam sulaikyti išduotas tarptautinio arešto orderis. Įtariamasis iš Rusijos nebuvo išvykęs nuo 2006 metų.
2007-ųjų gegužę britai jam pateikė kaltinimus dėl buvusio šnipo mirties. Nepaisant to, jau po kelių mėnesių, tų pačių metų gruodį, A. Lugovojus tapo Rusijos Valstybės Dūmos nariu.
Nepaisydamas šių aplinkybių, A. Lugovojus pasisiūlė dalyvauti teismo tyrime per vaizdo konferenciją. Toks jo žingsnis buvo netikėtas kitiems teismo dalyviams. „Teisėjai, A. Litvinenkos šeimos nariai, B. Berezovskio atstovai ir britų vyriausybės pareigūnai nesitikėjo, kad sutiksime dalyvauti teismo procese“, – pabrėžė A. Lugovojus.
Anot ruso, jo dalyvavimas teismo procese anksčiau būtų buvęs neįmanomas, nes bylos tyrėjai iki tol jo net nelaikė suinteresuota tyrimo puse.
„Rugsėjo pabaigoje užpildėme specialią peticiją. Dabar teismas jau pripažįsta mano, kaip suinteresuoto atstovo, teisę dalyvauti tiriant A. Litvinenkos nužudymą“, – žiniasklaidai pasakojo A. Lugovojus.
Šiuo metu A. Lugovojus reikalauja pratęsti teisminį procesą. Anot jo, ligšiolinis tyrimas buvo pernelyg siauro pobūdžio, o papildomų jo sesijų metu įtariamasis galėtų atskleisti naujų savo pozicijos argumentų.
Be to, pasak A. Lugovojaus, tyrime buvo apklausti ne visi liudininkai.
Tokį bylos pratęsimo pageidavimą išreiškė ir A. Litvinenkos našlė M. Litvinenko.
Pažėrė kaltinimų velionio aplinkai
A.Lugovojus, Vakaruose laikomas klastingo nužudymo vykdytoju, o tėvynėje – kone didvyriu, kategoriškai neigia kaltę dėl A. Litvinenkos nunuodijimo.
Anot jo, visi kaltinimai jam grindžiami tariamais paskutiniais A. Litvinenkos žodžiais B. Berezovskiui, kai pastarasis ligoninėje aplankė merdintį saugumo darbuotoją.
„Stebiuosi šiais kaltinimais. B. Berezovskis ir Aleksandras Goldfarbas (nunuodyto šnipo draugas disidentas, kuris su našle M. Litvinenko 2007-aisiais išleido jau ir į lietuvių kalbą išverstą knygą „Disidento mirtis“ – aut. past.) sugebėjo nufotografuoti A. Litvinenką ir užrašyti jo teiginius, bet kodėl tada jie į ligoninę neatsinešė kameros ar nepasinaudojo diktofonu, kad aiškiai įrašytų jo kaltinimus man? To nebuvo padaryta“, – teigė A. Lugovojus.
A. Lugovojaus versijos
Atviro interviu metu A. Lugovojus įvardijo kelias A. Litvinenkos galimų žudikų pavardes. Tikėtiniausia, anot jo, kad prie šios Kremlių ir V. Putiną aršiai kritikavusio saugumo darbuotojo mirties prisidėjo B. Berezovskis.
Anot A. Lugovojaus, atsižvelgiant į milžiniškais turtais garsėjančio oligarcho pomėgį intrigoms, toks įvykių scenarijus visiškai nieko nestebintų. „A. Litvinenko gerai žinojo apie B. Berezovskio ketinimus prašyti politinio prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje“, – pažymėjo A. Lugovojus.
Jo žodžiais, įtarimų šešėlis krinta ir ant Jungtinės Karalystės saugumo tarnybų. „Neteigiu, kad būtent jie suorganizavo šį nužudymą. Vis dėlto iš šių vyrukų galima tikėtis bet ko“, – aiškino A. Lugovojus.
Be to, neseniai M. Litvinenko patvirtino, kad jos vyras bendradarbiavo su slapčiausiomis britų žvalgybos tarnybomis MI5 ir MI6.
Interviu „BBC Russian Service“ saugumo darbuotojo našlė atskleidė, kad jos vyras konsultavo britų žvalgybą kovos prieš organizuotas rusų nusikalstamas grupuotes klausimais.
Tokios konsultacijos britų žvalgybos buvo vertinamos dešimtimis tūkstančių svarų sterlingų.
A. Lugovojus daro prielaidą, kad A. Litvinenko buvo įsipainiojęs į britų žvalgybos tinklus ir tai galėjo tapti jo žūties priežastimi.
Jo teigimu, A. Litvinenka daug prisidėjo prie Ispanijos policijos kovos su organizuotų nusikaltėlių gaujomis iš Rusijos, o tai vertinama kaip dar viena reali grėsmė jo gyvybei. „Jis suteikė daug vertingos informacijos Ispanijos policijai“, – pažymėjo A. Lugovojus.
Tarp galimų nužudymo iniciatorių A. Lugovojus paminėjo ir Čečėnijos teroristus, su kuriais buvęs saugumo darbuotojas palaikė glaudžius ryšius. Esama duomenų, kad su teroristų atstovais A. Litvinenka susitikinėjo net keliose skirtingose Europos šalyse.
Tik faktai:
A. Litvinenka vaikystę praleido Šiaurės Kaukazo miestelyje Nalčike.
Dirbdamas KGB jis vedė slaptas bylas apie kriminalinio pasaulio atstovus, studijavo jų reikalus, ryšius su verslininkais, politikais. Taip pat verbavo ir prižiūrėjo agentus.
A. Litvinenkos sukaupta informacija apie gaujas ir tai, kaip ją rinko, teismuose retai būdavo atskleidžiama.
1997 metais A. Litvinenka atsitiktinai susipažino su B. Berezovskiu, kai jam RFST buvo liepta sekti oligarchą.
2001 metų rugsėjį išleistoje knygoje „RFST sprogdina Rusiją“ A. Litvinenka išdrįso viešai apkaltinti V. Putiną ir jam pavaldžius saugumo darbuotojus gyvenamųjų namų sprogdinimu 1999-aisiais Maskvoje ir provincijos mieste Volgodonske.
Pagrindiniai A. Litvinenkos žmogžudystės įtariamieji – A. Lugovojus, Dmitrijus Kovtunas ir Igoris Vlasovas. Manoma, kad pastarasis į Londoną atgabeno nuodus. Viena versijų, kad nuodytojas, vadinamas Vladisvalu, į Jungtinę Karalystę galėjo patekti ir naudodamasis padirbtu Lietuvos Respublikos pasu.
Kriminologai A. Litvinenkos bylą lygina su garsiąja Bulgarijos disidento Georgijaus Markovo istorija. 1978 metais jis buvo nudurtas užnuodytu skėčiu ant vieno Londono tiltų.
Liubianka, Tiriant A. Litvinenkos nunuodijimą aiškėja, kad žudikus kontroliavo žmonės, kurie sėdi RFST būstinėje. Kadaise šiame pastate dirbo ir auka, ir įtariamieji. (nuotr. SCANPIX)
