Naujausias 2012 m. vasario 24 dienos Statistikos departamento pranešimas spaudai „Demografinės tendencijos“ eilinį kartą nupiešė liūdną, kai kurių analitikų netgi vadinamą „bankrutuojančios“ Lietuvos vaizdą. Čia, suprantama, apie „bankrutuojančią demografiją“, t.y. mažėjantį gyventojų skaičių. Iš tiesų, skaičiai nedžiugina. Jeigu anksčiau Lietuvos gyventojų po 100 tūkstančių sumažėdavo kas penkeri metai, tai pernai ir užpernai panašus lietuvių skaičius Lietuvoje išnyko jau per vienerius metus.
Metai Gyventojų skaičius mln.
1990 3,693 (didžiausias buvęs Lietuvos gyventojų skaičius)
1995 3,643
2000 3,512
2005 3,425
2010 3,329
2011 3,244
2012 3,199
Tiesa, tam tikros paguodos teikia... JAV Centrinė žvalgybos valdyba. Jos duomenų bazėje „The World Factbook“ teigiama, kad 2012 metų viduryje Lietuvoje gyvens 3 525 761 žmogus (tikslumas iki vieno žmogaus!). Labai ačiū, bet iš kur CŽV ištrauks trečdalį milijono žmonių lieka neaišku, gal atveš iš Kinijos ar Bangladešo?
Kodėl mažėja lietuvių? Viena iš priežasčių – mažėjantis gimstamumas. Tačiau gimstamumo skaičiai per pastarąjį dvidešimtmetį nebūdavo vien tik mažėjantys. Prieš keletą metų jie šiek tiek šoktelėjo aukštyn, bet pernai, užpernai jau vėl neria žemyn.
Kodėl mažėja gimstamumas? Matyt, viena iš priežasčių yra ekonominių paskatų stygius. Tuo pagrindu, aktyvių mamų prikalbėta, 2008 metais Lietuvos valdžia pasiūlė motinoms neregėto dosnumo dovaną – kol vaikui sueis vieni metai mokėti 100 proc., o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 proc. gavėjos uždarbio dydžio motinystės pašalpą.
Tačiau netrukus valdžia apsižiūrėjo, kad apsižiojo neapžiojamą socialinės labdaros kąsnį, nes išlaidos motinystės pašalpoms pradėjo staigiai augti: nuo 2007 m. išmokėto pusės milijardo litų, (dar ankstesniais metais suma sukosi apie 200 mln. litų), 2008 m. padidėjo iki beveik milijardo, o 2009 m. pasiekė net pusantro milijardo lygį ir tik nuo tokios viršukalnės pradėjo riedėti žemyn. Šiemet motinystės pašalpoms numatoma skirti irgi dar pakankamai didelę 980 mln. litų sumą.
Ką daryti, kaip paskatinti tautos jei ne didėjimą, tai bent jau nemažėjimą? Siūlyčiau pasinaudoti Estijoje praktikuojama ir įstatymu įteisinta tvarka. Apskaičiuojant pensiją į darbo stažą vienam iš tėvų, įtėviams ar globėjams pridedami dveji metai už kiekvieną vaiką, užaugintą bent iki 8 metų. Tėvai, suprantama, turi susitarti, kuris iš jų atsisakys papildomų stažo metų kito sutuoktinio naudai.
Dar viena paskata estų tėvams: užauginę keturis vaikus vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų gali išeiti į pensiją prieš trejus metus iki pensinio amžiaus; užauginę tris vaikus gali išeiti vienais metais anksčiau. Estijoje labai neaimanuojama dėl tautos išnykimo, ši problema Estijoje nėra labai akcentuojama, nes čia vaikų gimsta, matyt, ir dėl minėtų skatinimo priemonių, gerokai gausiau negu Lietuvoje.
Ar daug pakiltų lietuviškos pensijos už užaugintus vaikus? Tai nesunku paskaičiuoti. Asmuo, turintis 30 metų stažą, draudžiamųjų pajamų koeficientą 1,34 (tai reikštų, kad jis visus tuos 30 metų gavo 2000 Lt atlyginimą) ir atsižvelgiant į dabar galiojantį draudžiamųjų pajamų dydį 1488 Lt, gautų 659 litų pensiją. Už tris vaikus pridėjus dar šešerius metus stažo, pensija padidėtų ne taip jau mažai iki 718 litų.
Atsiminti reikėtų ir tai, kad tą pensijos padidinimą reikėtų mokėti ne dabar, gilios „Sodros“ krizės metais, bet, tarkim, po 30 ar 40 metų, tik vaikų tėvams išėjus į pensiją, kai „Sodra“, tikėkimės, jau stovės ant tvirtų kojų. Pagaliau, nesigviešiant „Sodros“ pinigų, tam padidinimui galima būtų įsteigti iš valstybės biudžeto, taip pat privačių sponsorių pinigų finansuojamą Tautos fondą, skirtą vien tik gimstamumo skatinimo reikalams.
Lenkijoje, kuriai demografinė problema irgi yra nemielas svečias, taip pat siūlomos panašios tautos gelbėjimo priemones, kaip ir Estijoje. Tačiau lenkai siūlo neužsiimti su papildomo stažo skaičiavimais, o veikti paprasčiau: kiekvienas pagimdytas vaikas automatiškai padidintų motinos pensiją, tarkim, 200 zlotų. Toks žingsnis, anot pasiūlymo kūrėjų, tai investicija į ateitį. Kol ateis laikas tiems pinigams mokėti, pvz., už penkis vaikus – 1000 zlotų (panašiai lietuviškų litų), vaikai užaugs ir uždirbs pinigų ne tik savo tėvų, bet ir kitų žmonių pensijoms.
Lenkai pripažįsta, kad galbūt reikėtų nustatyti ne 200, bet, pvz., 400 ar net 500 zlotų priedą. Tokia padidinta pensija turėtų būti skiriama ir vyrams, jeigu jie vieniši augino vaikus, taip pat ir įtėviams. Beje, lenkai siūlo taikyti naująją tvarką ir mirusių ar vėliau emigravusių vaikų tėvams (su pastaruoju siūlymu tikrai nesutikčiau). Padidinta pensija turėtų būti apskaičiuojama automatiškai, be jokių papildomų prašymų. Tuo būdu vaikų turėjimas teiktų šviesesnės senatvės viziją, ko lenkai sakosi dabar labai pasigendantys.
Dar vienas gimstamumo skatinimo siūlymas jau visiškai nesusijęs su socialiniu draudimu. Įsivaizduokime, susituokia jauna šeima. Jiems daug ko reikia, pirmiausia, aišku, buto. Valstybė jiems pasiūlo kreditą butui įsigyti, Lietuvos sąlygomis, tarkim, 300 tūkst. litų. Atiduoti tą kreditą jie gali kaip ir visi – per 20, 30 ar 40 metų. Tačiau vietoje pinigų valstybė jiems pasiūlo tą kreditą atiduoti... vaikais.
Gimus pirmam vaikui iš to kredito nubraukiama 30 proc., antram – 60 proc., trečiam – visas 100 proc. Šeima turi butą, tris vaikus ir neturi jokių skolų. Ar ne viliojantis būtų toks valdžios pasiūlymas? Kodėl to ligi šiol nedaroma? Girdėjau, kad kažkur Europoje taip daroma. O jeigu nedaroma, tai kodėl Lietuva negalėtų imtis tokios iniciatyvos?
Tai tik keli pasiūlymai. Prie progos jų galima būtų pateikti daugiau. Beje, Seimo narys Rimantas Dagys dar prieš tapdamas ministru, yra siūlęs Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pervadinti ir reorganizuoti į Šeimos reikalų ministeriją. Ši idėja buvo atmesta. O juk gimstamumo skatinimo reikalai kaip tik ir galėjo būti vienu pagrindinių tokios ministerijos tikslų. Kas žino, gal prie šio siūlymo dar sugrįšime.
