beje, po siu mano komentaru Bernardinu serveris " uzspringo" , o Lietuvos rytas kaip mat pakeite straipsni. Didysis Brolis saugo mus:

Balsavau uz krikdemus, kuriuos TS prarijo be pedsako, Kubilium nustojau pasitiketi nuo tada kai Rostrapovicius ikure Kubilienei fonda neva gabiems vaikams remti. Zinom kaip daromos politines sutartys legaliu budu ar ne? Skaitykit mano ankstesni komentara.

Stai sios dienos Ber.naujienuose straipsnis apie ieskomus Lietuvoje gabius vaikus, kuriems mokykla ikure verslininkai.

O kas tie paslaptingieji verslininkai - noretusi suzinoti. Juk jie nepraleistu galimybes save pareklamuoti.

Kiek zinau Rostrapovicius ikure fonda "gabiems vaikams" ir valdyti ji pavesta pirmajai poniai Kubilienei.

O as vis suku galva, kodel sia vyriausybe ir jos programa taip apsidziauge ponia Rusija? O gal kaip tik todel, kad "geradaris" Rostrapovicius taip rupinasi Lietuvos vaikais? Zinoma, pirmiausiai pasirupines ir Kubiliaus vaikais?:) Fondai, ponai, yra labai geras dalykas - beveik visos zymiu vyru zmonos valdo fondus:, iskaitant ir Paulauskiene:) Taciau Paulauskiene gal per prastai valde, kad Paulaiskui teko iseiti i atsarga:)

Kazkoks rysys tarp siu geradariu turetu buti:)

dar sugrizau priminti, jog infliacijos spirale visi isuko pirstu baksnodami i naftos kainu augima (nors nemazai analitiku lyg ir minejo, kad su tuo susijusiu produktu bei paslaugu dalis kainodaroje labai maza); taciau naftos kainoms krintant ne tik, kad kainos nekrito, bet ir toliau girdime "toliau brangs del auganciu energijos istekliu kainu". Apie analogisku produktu kainu lygio ir infliacijos skirtumus gretinant su lenkija, jau kazkada esu minejes.

How :) (atsiprasau uz tinklapio siukslinima)

kad p.Kubiliaus[ekonomisto-stratego]teiginius nepriemus jo [ar Semetos] plano ,..valstybe bankrutuos..labiausiai nukentes pensininkai ir kiti mazai uzdirbantys.Tad gal galetu pretendentas i premjerus pasiteirauti p Semetos,o kiek gi nukentes pensininkai ir dirbantieji,jeigu isikibtu i jusu 'gelbejimo' rata .Kodel be detalesniu skaiciavimu jega brukamas blefas,lyg tai pilieciai yra burys neprotaujanciu vepliu.Ar ne per anksti isigyvenote i 'mano vyriausybe' ,t.y.Vyriausybe -tai AS

juk p. Kubilius nuolat klausia, "o ka siulote"?

1) Greta kitu jau issakytu dalyku, siulyciau pirmiausia prisiminti, jog lukesciai ir susitarimai siuolaikineje ekonomikoje ypac svarbus. Net jei ir siulomas dabartinis paketas, tai reiketu ypac akcentuoti visuomenes susitarimo (bei solidarumo) aspekta, vienareiksmi isipareigojima isgyvenus krize reiksmingai sumazinti mokescius (ne abstrakciai, o konkreciai).

2) Nesuprantu, kodel paskatu dirbti poziuriu zymiai efektyvesnis turto mokestis liko "uz borto", kodel ne juo kompensuojami mokestiniu iplauku netekimai del (rekomenduojamu) visu mokesciu tarifu mazinimo. Tokio paties (formalaus) susitarimo pagrindu butu galima ivesti turto mokesti ir, jei pajamos virsija tiek ir tiek, pvz., visiskai panaikinti pajamu mokesti.

3) Galbut siuo metu butu verta nagrineti tikslingos ir visiems suprantamos (reikiamai diferencijuotos) vienkartines imokos ("mokescio") visiems ukio subjektams varianta, panasiai kaip, pvz., Italija pasieke savo biudzeto deficito bei uzsienio skolos sumazejima iki reikiamo lygio, stodama i Eurozona.

plano pasekmes dabartinemis salygomis man, kaip ekonomistui, bus labai idomu stebeti. Turesime "triguba smugi":

a) gerokai sumazes valdzios islaidos (ir per multiplikatoriaus-akseleratoriaus "voztels" kitiems ukio subjektams, nes net ir subalansuotas biudzeto augimas/mazejimas turi multiplikatoriaus efekta);

b) (realiai) bus padidintas vidutinis ukio subjektu apmokestinimas keiciant jo struktura (tiketina, kad pajamu mokescio sumazejimas augant vartojimo mokesciui (PVM) ir kainai, kazkiek paskatins taupyma, taciau vidutinio lygio isaugimas mazins bendra ukio subjektu aktyvuma, tad mokestiniu iplauku turetu sumazeti net ir lyginant kitais poziuriais lygiavertes situacijas);

c) PVM padidinimas prisides prie infliacinio pobudzio soku.

Mano supratimu tai trumpu-vidutiniu laikotarpiu turetu duoti: a) stipru ukio nuosmuki (cia kalbu santykine prasme, t.y., koki poveiki tures planas, o ne siaip, jog bus recesija); b) einamosios saskaitos sumazejima tiek del recesijos, tiek del isaugusio nacionalinio (valdzios ir privaciu ukio subjektu) taupymo; c) trumpu laikotarpiu augancia infliacija del PVM salygoto infliacijos ugtelejimo, bet vidutiniu laikotarpiu - mazejancia infliacija del to, kad nuosmukio poveikis mazinimo kryptimi bus didesnis nei PVM isaugimo salygotas efektas.

Ilgu laikotarpiu (pasiulos pusei), poveikis neigiamas del isaugusio apmokestinimo, nebent kitos verslo aktyvinimo priemones (investiciju neapmokestinimas, mokestinis kreditas ir pan.) pasirodytu veiksmingesnes nei panasios iki siol jau anksciau isbandytos, ar dar ir dabar taikomos priemones. Na, nebent is tiesu pavyktu susidoroti su korupcija ir pasiekti persilauzima visuomenes mastysenoje, didinant visu visuomenes sluoksniu ir subjektu atsakinguma. Tai tikriausiai turetu didesni ekonomini efekta nei visos dabartines paketo priemones.

Del energetikos ir kitu kainu. Naftos ir duju kainu pikas buvo pasiektas vasara, kai sildymui tai buvo praktiskai neaktualu (o del Ignalinos dominavimo, ne taip aktualu ir elektros gamybos bei (ypac) tiekimo). Siuo metu pasauline naftos kaina nukrito trigubai, Lietuvoje benzinas atpigo trecdaliu, o sildymas pabrango (ar grasinama, kad brangs) nuo 1.3 iki daugiau nei pusantro ar net dvieju kartu (cia momentiskai!). Nors duju kaina Lietuvai ir ypatingas dalykas, bet, kai visa tai man pagrisite, gal suprasiu, jog rezervu taip kainai neaugti nera net ir energetikos sektoriuje. Ignalinos AE uzdarymas dar atskira kalba, bet planuojami naujos AE kilovatvalandes instaliacijos kastai atrodo fantastiniai, juo labiau, jei atsizvelgsime, kad statoma ne tuscioje vietoje. Labai dar gali buti, kad pasistatysime moraliskai pasenusia elektrine.

Be to, Busto, vandens, elektros, duju ir kito kuro svoris vartotoju kainu indekse (kurio procentini prieaugi paprastai mes ir vadiname infliacija) nuo 2005 m. sudaro apie 12%. Tad strukturinio pobudzio antiinfliaciniu priemoniu reikia visoms idomiosioms kainu variacijoms (is tiesu augimui) mazinti, o ne tik energetikos sektoriaus. Ukio nuosmukiu pagristas infliacijos stabdymas man atrodo kiek pusprotiskas.

P.S. As puikiai suprantu, kad didejancios kainos gali buti ir ribotu istekliu bei pelningos rinkos signalai, kurie turetu skatinti mazinti tu istekliu naudojima, pvz., idiegiant geresne technologija, pritraukti naujus ukio subjektus i ypac pelningas rinkas ir pan. Taciau pas mus tas praktiskai nevyksta, kai kurios rinkos visiskai monopolizuotos, isradingieji monopolistai neturi socialinio atsakingumo jausmo, o ju prieziuros mechanizmai prasti. Taciau gal reiktu maziau diskreciuju priemoniu, kurias tie kurybingieji vis sugeba apeiti ir daugiau taisykliu, kurios automatiskai skatintu monopolista racionaliai rinktis "protinga kainodara" . Nors kas tai ir kaip ta padaryti jau yra atskiras labai sudetingas klausimas.

Mieli žmonės, būkite atidūs. Šitas įvykis apnuoginos silpnąją koalicijos grandį. Tai liberlacentristai.

valdzios finansu sistemos stabilizavimas yra svarbi prielaida ukio augimui, taciau jei finansu stabilizavimo programa salygos ilgalaiki verslo smukdyma panaikindama motyvus dirbti bei santykini salies konkurencingumo praradima lyginant su kitomis salimis, tai laikina valdzios finansu stabilizacija pavirs viso ukio (ir valdzios finansu) sistemos kolapsu. Jei (pasauline) krize tesis, pvz., iki 2020, tai vienintelis dalykas, kas Lietuva gali gelbeti - geresnis santykinis Lietuvos verslumas, leisias net ir krizes metu gyventi santykinai geriau.

Mano siulytas (patikimai) isipareigoti mazinti mokesciu tarifus ateityje kaip tik ir skatintu verslumo nenykima ar bent mazesni verslo pasitraukima i "seseli" tarpiniu laikotarpiu, o (nepatikimas) pazadas perziureti mokesciu tarifus esant galimybei - santykinai didesni veiklos nutraukima ar/ir pasitraukima i seseli (ta parodys paprastas musu aptariamos situacijos nagrinejimas pasitelkiant polosimiais patikslinta (ne)patikimu pazadu analize). Naudotinas modelis butu labai panasus i ta, uz kuri Nobelio vardo premija ekonomikos srityje gavo Kydland ir Prescott (su elementariais musu aptariamai situacijai tinkanciais pakeitimais). Svarbu dabartiniais veiksmais ne stumti versla i "seseli", o ilgainiui ji "isvilkti i sviesa" ir kurti (reikia pasidziaugti, kad pakete yra verslo skatinimo dalis, kad ir kokia ji butu).

Net jei krize testusi ir iki 2012 m., santykinai didesni verslo ir ukio aktyvuma (bei bent mokestines iplaukas) leistu pasiekti butent siulomas isipareigojimo variantas. O jei is tiesu krize butu labai ilgalaike, tai be lanksciu atlyginimu, t.y. ju korekcijos mazejimo linkme, konkurencingumo niekaip neatstatysime, ir tas tures apimti visas verslo ir biudzetu finansuojamas strukturas (tad neatmeskime ir drastisko biudzeto susitraukimo varianto atlyginimu saskaita). Bet ilalaikes krizes atveju tikrai reikes antro plano, kuris jau dabar turetu buti strateginio plano dalis (taip pat nepamirstina strateginiame plane sumodeliuoti ir darbus, kuriuose reiketu atlikti tuo atveju, jei Latvija devalvuotu lata).

liberalų lobinamų interesų vienas pvz. - pakeltas triukšmas dėl sumažėjusio pinigų srauto pensijų fondų valdytojams. Aiškus bankelių užsakymas.

Jei niekad nežiūrėjote savo pensijų fondo prieaugio, rekomenduoju - įsitikinsite, kad pensijų fondai reikalingi ne jums, o finansų tarpininkams, kurie tik valgo jiems pervestus mūsų mokesčius, o realiai nieko neįsipareigoja. Visų rinkų kilimo laikotarpiu rizikingiausi pensijų fondai uždirba...3,6% metinę grąžą po mokesčių fondo valdytojui. Juokinga? Nė kiek, jei pažiūrėsite, kur tie fondai atsidūrė dabar. Jie krenta nuo 1,5% iki 5% per ketvirtį greičiu. Ar tai taupymo priemonė? Ne.

Būtų mano valia, panaikinčiau iš viso tuos Sodros pervedimus bankeliams ir pan., o pervesčiau tuos pačius konkretaus piliečio sumokėtos Sodros % į VVP jo vardu. Tai reiškia 1) 4-6% garantuotų palūkanų būsimajam pensininkui 2) galimybė valstybei efektyviau valdyt savo pinigų srautus.

Kas nori, gali eiti į kazino arba investuoti rinkose. O tai kas vyksta dabar - nesusivokiančių žmogelių pinigų deginimas, už tai imant deginimo mokestį.