Stringa naujosios valdančiosios koalicijos derybos dėl krizės prevencijos plano detalių. Liberaliosios partijos nepritaria kai kuriems jo punktams.
A. Kubilius: jei nėra antikrizinio plano, nėra ir mano vadovaujamos Vyriausybės
Tokias partnerių pozicijas itin kritiškai įvertino būsimasis premjeras. „Esmė yra paprasta. Krizės plano reikia ne Kubiliui, ne Algiui Šemetai, parengusiam visą planą, ir ne konservatoriams. Krizės plano reikia Lietuvai, nes be tokio plano valstybė paprasčiausiai bankrutuos. O tada labiausiai nukentės pensininkai ir kiti mažai uždirbantys",- teigiama šiandien išplatintame A. Kubiliaus pranešime.
Konservatoriaus teigimu, procentas nuo PVM reiškia 600 mln. litų biudžete, kuriame trūksta beveik 5 mln. Jis sakėsi sutiksiantis mokesčių nedidinti, jei liberalai jam pasiūlysiantys, kaip sutaupyti trūkstamus pinigus.
„Jei jau nesutariame dėl tokių dalykų, reiškiasi, kad nesutariame dėl krizės prevencijos plano. Jei nėra jo, nėra ir mano vadovaujamos Vyriausybės", - sakė jis. Pasak konservatoriaus - jei koalicija yra tokia, su išlygomis, ir ministrų portfeliai skiriami taip pat su išlygomis.
A. Kubiliaus teigimu, įgyvendinus šį planą biudžeto deficitas sumažės 4 mlrd. litų: 2 mlrd. Lt sutaupant ir 2 mlrd. Lt surenkant papildomų pajamų.
Kaip trečią labai svarbią krizės įveikimo plano dalį A. Kubilius įvardijo verslo skatinimo paketą. Kaip vienas esminių dalykų verslui minima pagalba ieškant kreditinių resursų, taip pat užsimenama, kad smulkiajam verslui ketinama įvesti mokestinių kreditų sistemą.
Siūlys nebalsuoti už kai kuriuos įstatymus
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) taryba leido partijai pasirašyti valdančiosios koalicijos sutartį, tačiau rekomendavo frakcijai Seime nepritarti kai kurioms krizės įveikimo plane numatytoms priemonėms.
Kaip žurnalistams po tarybos posėdžio sakė partijos pirmininkas Artūras Zuokas, liberalcentristų nuomone nereikia pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kelti nuo 18 iki 20 proc., nereikia atsisakyti kai kurių iki šiol galiojančių PVM lengvatų, mažinti „Sodros“ įmokos, kuri dabar siekia 5,5 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, mažinti įmokas antros pakopos privatiems pensijų fondams nuo 5,5 proc. iki 3 proc.
LiCS taryba taip pat mano, kad nereikia naikinti verslo liudijimų beveik visiems patentininkams.
„Mes esame įpareigoti tarybos sprendimu šiandien, rytoj, pirmadienį siekti minėtų krizės įveikimo plano dalių peržiūrėjimo. Aš manau, kad jeigu konservatoriai yra ne socialdemokratai savo viduje, tai jie kaip dešinioji partija turėtų suprati, kad tokie siūlymai yra labai logiški“, - sakė A. Zuokas ir pažymėjo, kad taryba nesuteikė įgaliojimų frakcijai balsuoti už nepriimtinas antikrizinio plano formuluotes.
„Arba nedalyvautume šioje koalicijoje, arba dalyvausime su tam tikromis išlygomis. Viskas priklausys nuo to, kiek koalicijos partneriai atsižvelgs į mūsų siūlymus ir bendrai ieškosime kompromiso“, - paklaustas apie partijos veiksmus, jei susitarti dėl pakeitimų nepavyktų, sakė A. Zuokas.
LiCS taryba taip pat mano, kad plane neskiriamas pakankamas dėmesys valstybės valdymo reformai, biurokratijos mažinimui, moderniai viešai vadybai. Taryba siūlo, kad kuriant Energetikos bei Inovacijų, verslo ir darbo ministerijas pastarąją kurti sujungiant Ūkio ministeriją ir LEPA (Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą).
Liberalsąjūdiečiai: korekcijų planui turime, tačiau į koaliciją jungsimės
Partijos dalyvavimui formuojamoje valdančiojoje pritarė ir šiandien posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio taryba, kuri, ir nors siūlo korekcijas antikriziniam planui, dėl jų nesusiderėję vis tiek į koaliciją eis.
Kaip šeštadienį žurnalistams sakė partijos vadovas Eligijus Masiulis, antikriziniame plane siūloma keisti keturis punktus.
„Tai būtų PVM padidinimui iki 20 proc. - Liberalų sąjūdžio taryba mano, kad reikia siekti, jog PVM būtų mažesnis, antras klausimas - „Sodros“ pervedimai į privačius fondus - jų sumažinimas nuo 5,5 iki 3 proc. būtų taikomas tik tiems žmonėms, kurie sudaro naujas sutartis su pensiniais fondais, trečias punktas - įrašyti konkrečią datą, iki kada galioja mokesčių padidinimas - t. y. iki 2010 metų liepos 1 dienos, ir ketvirtas punktas yra dėl nulinio tarifo taikymo reinvestuojamam pelnui - šiuo metu mes esame išsiderėję, kad būtų taikomas nulinis tarifas pusei investicijų, mūsų galva, jis turėtų būti taikomas visoms reinvesticijoms iš pelno“, - aiškino E. Masiulis.
Jo teigimu, šitos priemonės leistų suaktyvinti Lietuvos ekonomiką ir užtikrintų, kad biudžetas būtų surinktas. Tačiau nors ir nesusiderėję dėl pakeitimų su planuojamais koalicijos partneriais, liberalai neketina palikti koalicijos.
„Mes manome, kad vis tiek turime prisiimti atsakomybę, pateisinti Lietuvos žmonių lūkesčius ir nesusikūrimas koalicijos reikštų dar tik didesnę krizę Lietuvoje. Bet kokiu atveju aiškus planas, kaip gelbėti šalį, turi atsirasti kuo greičiau, mes tokį planą turime ir pasirašyme, dalyvausime“, - aiškino Liberalų sąjūdžio vadovas.
Jo teigimu, partija tokiu atveju turėtų „atskirą poziciją“ ir balsuodama dėl konkrečių sprendimų Seime apsispręstų frakcijoje. Jis taip pat sakė matantis galimybę antikrizinio plano pakeitimų siekti bendrai su Liberalų ir centro sąjunga, kurios kai kurie siūlymai keisti antikrizinį planą sutampa su liberalsąjūdiečių pozicija.
Plačiau - LNK Žiniose.
