A. Kubilius interviu Lietuvos radijui sakė besitikintis, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn šiuos tris „darbiečius“ greitai baigs savo darbą.
„Tikiuosi, kad darbas bus greitai užbaigtas ir kad Seimas netrukdys teismui realizuoti teisingumo Lietuvoje. Viktoras Uspaskichas ir Vytautas Gapšys, ir Vitalija Vonžutaitė, jeigu jie jaučiasi nekalti, patys turėtų būti labiausiai suinteresuoti, kad teismo sprendimai, teismo procesas, kuris jau yra prasidėjęs, kad jis kiek galima greičiau baigtųsi ir teismas priimtų sprendimą, ar jie kalti, ar nekalti“, – kalbėjo laikinasis Vyriausybės vadovas.
Konservatorių lyderis pažymėjo, kad gali prognozuoti, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis tikrai balsuos už „darbiečių“ imuniteto naikinimą.
„Aš galiu prognozuoti, kaip mes balsuosime, tai yra Tėvynės sąjunga, galėčiau spėti, kaip balsuos kolegos liberalai. Mes tikrai paremsime imuniteto nuėmimą. Viskas priklausys nuo valdančios koalicijos ir, tiesiogiai galima įvardinti, viskas priklausys nuo socialdemokratų ir jų lyderio A. Butkevičiaus apsisprendimo“, – sakė A. Kubilius.
Praėjusią savaitę generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis iš Seimo tribūnos paprašė panaikinti V. Uspaskicho, V. Vonžutaitės ir V. Gapšio teisinę neliečiamybę, primena ELTA.
Generaliniam prokurorui kreiptis į Seimą pavedė Darbo partijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs prokurorų prašymą.
Jeigu Seimas nesutiktų panaikinti trijų parlamentarų teisinio imuniteto, byla būtų nutraukta.
Konstitucija ir Seimo statutas numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras. Lapkričio 27 d. Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl trijų „darbiečių“ teisinės neliečiamybės. Tyrimo komisijoje dirba 13 Seimo narių. Komisijos pirmininku paskirtas „tvarkietis“ Andrius Mazuronis, pirmininko pavaduotoju – Seimo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas.
Komisija darbą pradėjo pirmadienį. Darbo partijos byloje kaltinimus pateikęs prokuroras Saulius Verseckas apie 2,5 valandos dėstė bylos esmę ir aplinkybes. Jis kalbėjo apie Darbo partijos „juodąją kasą“, aiškino, kodėl taip ilgai užtruko baudžiamasis persekiojimas šioje byloje.
Bylos užsitęsimą jis aiškino ir kreipimusi į Konstitucinį Teismą, teisinės neliečiamybės atėmimo procedūromis, atliktomis ekspertizėmis, dalyvių ligomis.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte Darbo partija buvo kaltinama sistemingai vedusi dvigubą buhalterinę apskaitą, dėl ko esą neįmanoma tiksliai nustatyti šios partijos finansinių įsipareigojimų vykdymo ir struktūros 2004–2006 m., tačiau šių metų spalio 26 d. kaltinamųjų byloje veiksmai buvo perkvalifikuoti į sukčiavimą.
Pakeitus kaltinimus į sunkesnius, ilgėja senaties terminas ir griežtėja bausmės. Pagal senesnius kaltinimus, senatis byloje turėjo sueiti 2014 m., pagal dabartinius – 2016 m. Byla pradėta tirti 2006 m.
Kaltinimai byloje buvo pateikti ir Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui, ir kai kuriems asmenims. „Darbietis“ V. Gapšys kaltinamas nurodęs buhalterinę apskaitą vesti apgaulingai ir pasirašęs žinomai neteisingus dokumentus, vyriausioji Darbo partijos iždininkė Marina Liutkevičienė – valstybės institucijoms finansinėse deklaracijose žinomai pateikusi neteisingus duomenis. Tarp kaltinamųjų – ir V. Vonžutaitė, kuriai, pasak prokurorų, V. Uspaskichas nurodė vesti dvigubą buhalteriją.
Taip pat prokuratūra skelbė, kad nežinodama apie dvigubą buhalterinę apskaitą Vyriausioji rinkimų komisija Darbo partijai neteisėtai skyrė beveik 5 mln. litų dotacijų.
Prokurorų duomenimis, iš viso 2004–2006 m. nuslėpta apie 25 mln. litų. V. Uspaskichas buvo įvardytas „nusikalstamos organizuotos grupės dalyviu“. Anot prokurorų, būtent V. Uspaskicho nurodymu buvo vedama dviguba buhalterija, jis asmeniškai ją kontroliavo.
