Mokytojo profesijos prestižo atkūrimas – pirmas žingsnis iš Lietuvos mokyklą ištikusios krizės, teigia Tėvynės Sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius ir Tėvynės Sąjungos Prezidiumo narys Mantas Adomėnas.
Praėjusių metų pabaigą ženklinę mokytojų streikai – tai ilgą laiką brendusios Lietuvos mokyklos krizės ženklai. Tėvynės Sąjunga suvokia Lietuvos mokyklą ir visą švietimo sistemą ištikusios krizės gilumą, problemų sudėtingumą ir mastą. Dabartinė padėtis – tai ilgalaikio kairiųjų ir populistinių partijų valdymo pasekmė: nors buvo deklaruojamas švietimo prioritetiškumas, švietimas pasiliko valstybės politikos dėmesio paraštėje. Socialdemokratams valdant švietimui skiriama bendrojo vidaus produkto dalis nuosekliai mažėjo – niekad taip ir nebuvo įgyvendinta 2003-2012 m. Valstybinės švietimo strategijos nuostata švietimui kasmet skirti ne mažiau kaip 6 procentus BVP sudarančių lėšų.
Tėvynės Sąjunga, pirmoji iškėlusi žinių visuomenės kūrimo siekį, kaip jokia kita politinė jėga aiškiai suvokia švietimo prioritetiškumą valstybės gyvenime. Švietimas ir mokslas, žinios ir jų kūrimas yra integrali bei lemiama mūsų valstybės ir jos ateities vizijos dalis. Siekdama ilgalaikių, užtikrintų ir kompleksinių sprendimų Lietuvos mokyklos problemoms, Tėvynės Sąjunga siūlo esmines permainas trimis pagrindinėmis kryptimis:
- mokytojo statusas ir autoritetas: atkurti mokytojo autoritetą, grąžinti socialinį ir ekonominį prestižą mokytojo pašaukimui;
- ugdymo kokybė: grąžinti mokyklai aspiracijas siekti aukščiausios kokybės bei ugdyti aukščiausio lygio gebėjimus, atgaivinti tą tvirtų žinių ir išsilavinimo pamatų klojimo tradiciją, kurią Lietuvos mokykla turėjo ir dar nėra iki galo praradusi;
- vertybių ugdymas: atnaujinti moralinio, pilietinio-patriotinio ir šeimos vertybių ugdymo praktiką, kad Lietuvos mokyklą baigusi naujoji karta, dirbdama sau, drauge visame kame dirbtų ir kurtų Lietuvai, tapdami visuomenės moralinio atsinaujinimo viltimi.
Šioms permainų kryptims įgyvendinti yra sukurti ir kuriami dešimt įstatymų pataisų ir priemonių paketų, kurių pirmasis šiandien pristatomas.
Tėvynės Sąjunga suvokia, kad nei vertybių diegimas, nei aukščiausios ugdymo kokybės siekimas nebus įmanomi, jeigu už viso to nestovės gabūs, kūrybingi, savo pašaukimui atsidavę, gerbiami ir savo pavyzdžiu pilietines bei moralines vertybes perteikti gebantys mokytojai. Taigi pirminės svarbos, pats neatidėliotiniausias uždavinys – mokytojo autoriteto ir mokytojo profestijos prestižo atkūrimas. Jo imtis privalu jau dabar, nelaukiant rinkimų ir palankesnės vyriausybės sudarymo. Todėl Tėvynės Sąjungos švietimo grupė pateikia pirmąjį mokytojo autoritetą ir prestižą atkurti padėsiančių priemonių paketą.
Nuoseklus ir ilgalaikis atlyginimų didinimas mokytojams – ne mažiau kaip po šeštadalį penkerius metus iš eilės. Savo įsipareigojimą švietimą padaryti prioritetine valstybei sritimi esame pasiryžę pademonstruoti užtikrindami deramą finansavimą. Nemanome, kad mokytojų stygių reikia kompensuoti didinant krūvį jau dirbantiems mokytojams arba tiesiog apsimetant, kad mokytojų trūkumas neegzistuoja. Valstybė privalo investuoti į mokytojus, sukurdama išties patrauklias darbo sąlygas, kad mokytojo pašaukimą rinktųsi vis daugiau gabių Lietuvos abiturientų, kurie, baigę studijas, noriai eitų dirbti į mokyklas. Todėl Tėvynės Sąjunga siūlo nuoseklaus ir ilgalaikio atlyginimų didinimo programą: penkerius metus iš eilės, pradedant 2009-aisiais, visiems mokytojams pakelti atlyginimą po 16 procentų. Ši atlyginimo mokytojamas kėlimo programa galėtų ir turėtų tapti pagrindu Lietuvos politinių partijų susitarimui ir nacionalinio plano dalimi. Įvykdžius tokią programą, 2013 m. pabaigoje mokytojų atlyginimai bus 2,4 karto aukštesni, negu 2008 m., o vidutinis mokytojo atlyginimas prilygs 4500 litų ir bus mažiausiai 10 proc. didesnis už vidutinį valstybės tarnautojo atlyginimą. Tai prilygsta gerosios pasaulinės praktikos pavyzdžiams: Airijoje mokytojo atlyginimas 8,9 proc. aukštesnis už valstybės tarnautojo atlyginimą, o JAV mokytojų atlyginimai pranoksta valstijos lygio tarnautojų atlyginimus 11,2 proc.
Atsižvelgdami į sunkias mokytojų darbo sąlygas, nuolatinę mokytojus lydinčią psichologinę ir emocinę įtampą, o taip pat turėdami omenyje poreikį mokytojams nuolatos tobulėti ir gilinti žinias bei gebėjimus, siūlome dar dvi priemones, pakelsiančias mokytojo darbo ir pašaukimo patrauklumą bei prestižą.
Kas septinti metai – tobulėjimo atostogos. Šešerius metus nepertraukiamai švietimo darbą dirbęs mokytojas įgyja teisę į vienerių metų kūrybines atostogas – tobulėjimo atostogas, skirtas vadovėliams rašyti, kvalifikacijai kelti, užsienio kalbai išmokti, papildomai kompetencijai įgyti ir kitais profesinio tobulėjimo tikslais. Išėjęs tobulėjimo atostogų, mokytojas gauna pilną atlyginimą, kurį gavo prieš išeidamas; nenutrūksta jo darbo stažas. Išeidamas tobulėjimo atostogų, mokytojas įsipareigoja grįžęs dar dvejus metus savo noru nepalikti tos ugdymo įstaigos, kurioje tobulėjimo atostogas gavo.
Galimybė išeiti į pensiją – nuo 55 metų. Šiuo įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę mokytojams, betarpiškai dirbusiems mokinių ugdymo darbą ne mažiau kaip 20 metų, išeiti į pensiją sulaukus 55 metų. Valstybinės socialinio draudimo pensijos priedas už stažą pedagogams būtų pradedamas skaičiuoti pasiekus 20 metų jų pedagoginio darbo stažo, todėl jie galės išeiti į pensiją anksčiau ir gauti ne mažesnio dydžio pensiją, negu gauna išeidami pagal dabar galiojančią tvarką. Tad mokytojai, turintys būtiną stažą, galėtų rinktis – t.y. jie įgyja teisę, o ne pareigą, – ar išeiti į pensiją anksčiau, ar dirbti iki senatvės pensijos amžiaus (65 m. vyrams, 62,5 m. moterims).
Mokytojams pavaduoti – mokytojai-pagalbininkai. Laikiną mokytojų stygių, atsirandantį dėl ligos, kūrybinių ar motinystės bei tėvystės atostogų, kitų priežasčių, užpildyti padės mokytojai-pagalbininkai. Kiekvienoje savivaldybėje bus sukurti etatai mokytojamas-pagalbininkams, kurie pavaduotų sergančius ar kūrybinių bei kt. atostogų išėjusius tos specialybės mokytojus. Jų skaičius bus proporcingas visų mokytojų skaičiui. Tai žymiai prisidės prie ugdymo kokybės užtikrinimo – mokytojams sergant mokiniai nepraras pamokų, mokytojai nebus priversti pavaduoti dalykuose, kurių neišmano. Mokytojai, išėję į stažinę pensiją, neprarasdami pensijos galėtų tapti mokytojais-pagalbininkais. Mokytojų-pagalbininkų statusą įteisinančios įstatymų pataisos šiuo metu yra kuriamos.
Šios priemonės neabejotinai pareikalaus valstybės lėšų ir nemenkų papildomų sąnaudų. Tačiau esame įsitikinę, kad tik investuodami į mokyklą – tą sritį, kur kuriama Lietuvos ateitis, – galime tikėtis valstybės atsinaujinimo ir užtikrintų jos raidos perspektyvų.
Andrius Kubilius, Tėvynės Sąjungos pirmininkas
Mantas Adomėnas, Tėvynės Sąjungos Prezidiumo narys
