Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Formuluotė dėl dvigubos pilietybės yra visiškai netinkama ir diskredituojanti dvigubos pilietybės perspektyvą Lietuvoje, mano Seimo opozicijos lyderis, konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius. Įgyvendinus tokią nuostatą, esą gali atsirasti nemažai asmenų, kurie turėtų ir Lietuvos Respublikos pilietybę, ir Rusijos arba ir Lietuvos, ir Lenkijos Respublikos pilietybę.
„Aš visą laiką buvau už tai, kad Lietuvos išeiviai, lietuvių kilmės asmenys turėtų žymiai didesnes galimybes įgyti ir antrą pilietybę, išsaugoti Lietuvos pilietybę. Bet <...> tokia perspektyva, manau, tikrai nėra tai, ko turėtų būti siekiama, galvojant apie lietuvių kilmės asmenis, išeivius po karo, ar po 1990-ųjų išvykusius iš Lietuvos, gyvenančius kur nors Amerikoje, Britanijoje ar Airijoje, ir siekiančius išlaikyti ir savo lietuvišką pilietybę, jei įgauna teisę į kitos šalies pilietybę“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Kubilius.
Jis teigia matantis neatsakingą kai kurių kairiųjų partijų politikavimą. „Mano įsitikinimu, taip suformuota iniciatyva yra neapgalvota ir kelianti nemažai galimų grėsmių, todėl tikrai raginčiau neskubėti dėl jos svarstymo, o surinkti visų partijų atstovus ir tartis dėl tokios Konstitucijos pataisos, kuri būtų racionali“, – pažymėjo Seimo opozicijos lyderis.
LRT.lt primena, kad Seimo Darbo partijos (DP) frakcijos narys Artūras Paulauskas ketina pateikti nutarimo projektą dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Šią iniciatyvą, kuri būtų vykdoma kartu su 2014-ųjų Respublikos Prezidento rinkimais, savo parašais yra parėmę 36 parlamentarai.
Iniciatoriai siūlo pateikti referendumui šio svarbaus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstą: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“.
„Konstitucija iš esmės draudžia Lietuvos piliečiams būti ir kitos valstybės piliečiais, tad referendumu siekiame pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį ir įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“, – teigė projekto iniciatorius A. Paulauskas.
Tuo metu pagal dabar galiojantį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kas išvyko iš Lietuvos iki 1990-ųjų, taip pat kitos šalies pilietybę įgijusiems automatiškai. Turintys dvigubą pilietybę nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, reikia, jog savo nuomonę pareikštų daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių ir į rinkimų sąrašus įrašytų asmenų.
