Tenka su dideliu susirūpinimu kalbėti apie šalies ekonomikos būklę, viešuosius finansus ir artimiausio laikotarpio perspektyvas.
Praeitą savaitę spaudoje pasirodė pranešimai, kad nacionalinio biudžeto pajamos pradeda vis stipriau atsilikti nuo pajamų plano. Atsilikimas jau siekia šimtus milijonų litų ir iki metų pabaigos gali siekti dar daugiau. Lygiai taip pat ir Sodros biudžete atsiranda didžiulis deficitas siekiantis jau 500 mln.lt.
Tenka pastebėti, kad tokia situacija darosi rimtai grėsminga, nes kaupsis ne tik valstybės įsiskolinimai, tame tarpe ir privačiam verslui, bet Vyriausybei gali darytis vis sunkiau ir brangiau skolintis tam, kad finansuotų deficitą ir gebėtų grąžinti anksčiau paimtas paskolas. Situacija vis labiau primena 1999 metus – valstybės biudžete vis didesnės problemos, o premjeras ramiai aiškina, kad jokių problemų nėra, kol tos problemos vos nesugriauna visos finansų sistemos.
Akivaizdu, kad ir Lietuvos ekonomika ne tik Estijos ir Latvijos labai sparčiai stoja. Tarptautiniai analitikai (Standart&Poor’s) skelbia, kad Lietuvos BVP augimas šiemet sieks tik 2.2 %, nors mūsų analitikai vis dar prognozuoja apie 5 %. Estijoje prognozuojamas jau neigiamas augimas, Latvijoje – nulinis. Lietuvos skaičiai kol kas šiek tiek geresni tik todėl, kad kaip paprastai Lietuvos ekonominiai procesai atsilieka maždaug pusmečiu nuo Latvijos ar Estijos. Kiti metai bus ypatingai sunkūs, nes šalia sisteminės ekonominės krizės dar prisidės ir visa puokštė energetinių problemų.
Dabartinės ekonominės problemos, dėl kurių kenčia ir dar labiau kentės visi Lietuvos žmonės, nėra kokių nors globalių krizių sukeltos. Tai Lietuvos valdžios paskutinių 4-5 metų aplaidaus finansų politikos tvarkymo rezultatas. Mūsų analitikų atlikta analizė rodo, kad dabartinės mūsų krizės pagrindinė priežastis yra tokia pat kaip ir kitų klasikinių finansinių krizių: nuo Skandinavijos 1992-1993 metais iki Meksikos ar Tailando – dideli pertekliniai pinigai rinkoje, daugiausia dėl lengvų kreditų, to pasėkoje – nekilnojamo turto kainų burbulas, tokiais pinigais sukurtas dirbtinis ekonomikos augimas ir kainų infliacija, o kai nekilnojamo turto burbulas sprogsta dėl pasikeitusių lūkesčių sparčiai mažėja pinigų kiekis rinkoje, krenta eksportas, stoja visa ekonomika.
Kaip rodo kitų šalių patirtis protinga finansų politika būtų leidusi išvengti nevaldomo pinigų kiekio augimo, o tuo pačiu ir kainų burbulo. Dabar belieka sakyti, deja… Lietuva yra labai toli pažengusi gilios krizės kelyje.
Šiandien svarbu suvokti, kad šiuo metu didžiausia problema jau yra ne tiek kainų kilimas, kiek neišvengiamas ekonomikos stojimas ir didžiulės įtampos viešuosiuose finansuose. Kiti metai bus dar sudėtingesni nei šie metai. Užtenka pasižiūrėti į šiandieninę situaciją Latvijoje ir Estijoje.
Tenka tik apgailestauti, kad Vyriausybė, premjeras, finansų ministras bijo ar tiesiog nebesugeba kalbėti apie situaciją aiškiai ir nedviprasmiškai. Gal todėl ir nereikia stebėtis, kad socialdemokratai ir savo rinkimų programoje nei žodžio neužsimena apie tai, kaip jie planuoja šią jų pačių neatsakingos politikos sukeltą krizę įveikti.
Mes - vieninteliai, kurie savo programoje pateikiame būtinų veiksmų krizei įveikti sąrašą ar bent jau kryptį. Nors Prezidentas ir sako, kad partijų programos yra nesvarbus dalykas (su kuo aš kategoriškai nesutinku), aš raginu partijas aiškiai įvardinti, kaip jos žada įveikti neišvengiamą krizę.
Mūsų pateiktame plane yra apibūdintos kelios artimiausio laikotarpio būtinos priemonės krizės poveikiui mažinti. Akivaizdu, kad visų pirma turėsime rūpintis, kaip pristabdyti ekonomikos augimo totalinį kritimą, ir antras neatidėliotinas darbas - kaip išvengti visiškos viešųjų finansų griūties. Nei viena, nei kita problema neturi stebuklingų sprendimo receptų, mes remiamės žymiausių Lietuvos ekspertų patarimais. Ekonomikos lėtėjimo priešnuodis – gyventojų pajamų mokesčio mažinimas; viešųjų finansų bankroto (sparčiai krentant valstybės pajamoms) priešnuodžiai – solidarus mokesčių mokėjimas, išplečiant mokančiųjų bazę ir atsisakant išimčių, taupus valstybės lėšų naudojimas, vilčių subalansuoti biudžetą atidėjimas. Mes atvirai kalbame apie solidarų mokesčių mokėjimą, apie mokestinių lengvatų ir išimčių atsisakymą, nors prieš rinkimus galbūt tai ir nėra populiaru. Bet mes nematome kito kelio – arba ryžtingai sprendžiamos ilgą laiką nespręstos problemos, arba tos problemos mus visus ilgam paskandina.
Šias priemones reikia įgyvendinti nedelsiant, tačiau nesitikiu, kad ši valdžia iki šiol nieko nenuveikusi tam, kad krizės būtų išvengta ką nors sugebės padaryti. Palikimas būsimai valdžiai liks tikrai sunkus. Priemonės, kurias trumpai aptariau, yra tik artimiausio laikotarpio priemonės, tuo tarpu savo plane pateikiame ir ilgalaikes struktūrines ūkio politikos permainas, kurias yra būtina įgyvendinti, kad mūsų ūkio recesija nepereitų į ilgalaikę stagnaciją.
Mes žiūrime su ypatingai dideliu susirūpinimu į šalies ekonominę ir finansinę būklę. Tikrai nenorime sukelti kokios nors panikos, tačiau negalime abejingai žiūrėti į nieko nedarančią valdžią. Mes esame pasiruošę dar iki rinkimų tartis dėl mūsų siūlomo krizės prevencijos plano, todėl jau šiandien kviečiamės finansų ministrą. Kadangi kitos partijos nėra parengę jokio plano, siūlome tartis dėl mūsų parengto plano įgyvendinimo.
Ir pabaigai, dėl Rusijos ir mūsų verslo. Savaitgalį dalyvavau Švedijos užsienio reikalų ministro Carl Bildto sukviestame Europos dešiniųjų pasitarime apie Europos ir Rusijos reikalus. Dalyvavo ir buvęs Rusijos premjeras M.Kasjanovas bei buvęs vicepremjeras B.Nemcovas. Dalyvavo ir žinomi ekonomikos ekspertai, pvz.prof. Andreas Aslund. Bendra išvada – yra didelė tikimybė, kad Rusija artėja prie gilios ekonominės krizės. Po agresijos prieš Gruziją per savaitę iš Rusijos yra išvežama iki 15 mlrd.dolerių užsienio kapitalo, akcijų vertė biržose nuo metų pradžios sumažėjo per pusę, infliacija – dviženklė. Rusija ne tik politiškai yra nepatikima šalis. Ir jos rinka artimiausiu metu gali darytis vis labiau nepatikima. Lietuvos verslas, kaip nei vienas kitas verslas mūsų regione dėl didelių prekybinių apimčių su Rusija yra labiausiai atsivėręs potencialiai rizikai dėl galimos Rusijos ekonomikos krizės. Šią riziką visų pirma turi įvertinti pats verslas, bet ir valdžia situaciją turėtų nagrinėti žymiai atidžiau ir turėtų imtis preventyvinių veiksmų, bent jau laiku perspėdama mūsų verslą.
Taigi Lietuvos laukia tiek viduje, tiek ir išorėje didžiuliai iššūkiai. Gerai būtų, kad bent po rinkimų turėtume tokią valdžią, kuri tokius iššūkius gali ir geba pasitikti.
Iš TS-LKD pirmininko A. Kubiliaus spaudos konferencijos 08.09.15.
