„Tai – valstybės reikalas“, – tvirtina parlamentaras Vidmantas Žiemelis, apleidęs Andriaus Kubiliaus bendrapartiečius ir pasirinkęs Gedimino Vagnoriaus vadovaujamą Krikščionių partiją.
Prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ištakų stovėjęs, daug metų šiai partijai atidavęs paliko ir A. Kubiliaus partiją, ir frakciją Seime. Į ekspremjero G. Vagnoriaus suburtą Krikščionių partiją įstojęs politikas prisipažino, kad pritarti premjero ekonominei politikai jis toliau tiesiog nebegalėjo.
„Esu atsakingas už valstybės ateitį: ne prieš partiją, o prieš valstybę ir žmones“, – kalbėdamas apie žingsnį, teoriškai sugriovusį aritmetinę Seimo daugumą, „Balsas.lt savaitei“ ištarė V. Žiemelis.
Mokestinę politiką reikia keisti
– TS-LKD paliekate jau nebe pirmą kartą. 1999-aisiais iš partijos buvote pašalintas, vėliau grįžote. Ar šie jūsų žingsniai turi ką nors bendro, ar galime juos lyginti? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Žiemelio.
– Tai nebuvo demaršas. Buvo labai rimtų priežasčių. Ir kai jos dingo – sugrįžau, tiksliau, mane pakvietė sugrįžti. Toks buvo bendras sutarimas. Tada nepritariau 2K projektui, nes maniau, kad tai partijai yra kenksminga.
– Kokie pastarojo pasitraukimo motyvai?
– Pirmiausia – ekonominiai. Ekonominė-finansinė, mokestinė politika šiuo metu valstybei nėra palanki. Be abejonės, ją reikia keisti.
Nuo pat mokestinės reformos pradžios, kuri įvyko dar 2008 metų žiemą, jai prieštaravau. Neabejojau, kad tai bus tik žala: sumažinsime mokesčių mokėtojų būrį, didelė verslininkų dalis, mokanti mokesčius, nueis į šešėlį. Ir šiandien, niekam ne paslaptis, tokių verslininkų jau yra 30 procentų.
Reikėjo pritarti G. Vagnoriaus siūlomam antikriziniam planui arba jį bent apsvarstyti. Tai galėtų padėti pagerinti valstybės padėtį, sumažintų nedarbą. Tos programos priešaky yra konkrečių skaičių, kokių rezultatų galėtume pasiekti.
Pažadų nepavyksta įgyvendinti
– Iš premjero ir Seimo pirmininkės nuskambėjo raginimai pasitraukti iš parlamento, nes esate išrinktas pagal TS-LKD partijos sąrašą. Ką apie tai manote?
– Mano žingsnis – dėl valstybės. Tai – valstybės reikalas. Ne partijos. Esu signataras, Seime esu ne vieną kadenciją. Kaip signataras, aš atsakingas už valstybės ateitį: ne prieš partiją, o prieš valstybę ir žmones.
Ėjau į rinkimus, turėdamas tokią programą, kuri šiuo metu nėra įgyvendinama, nekalbant jau apie tai, kad mūsų programoje nieko nepasakyta apie mokestinės naštos didinimą ir pensijų mažinimą.
O mes darėme atvirkščiai, nuskurdinome žmones, kurie patys jau negali už save pakovoti, daugiau užsidirbti.
– Panašiai manančių TS-LKD gretose yra ir daugiau?
−Yra, tačiau ne visi pasako. Be abejonės. Žmonių, manančių, kad mūsų ekonominė politika prasta, tikrai yra. Juk nedarome nieko, ką turėtume daryti: mažinti nedarbą, kurti naujas darbo vietas, skatinti verslą ir t. t.
„Nežinau, ar A. Kubilius supras“
– Ar keisdamas frakciją ir pereidamas į opoziciją jūs taip elgėtės dėl to, jog sugriautumėte aritmetinę valdančiąją daugumą?
– Vienas žmogus nieko nelemia, tai – pasakėlės. Juk tos daugumos, kuri galėtų sėkmingai dirbti, jau nebebuvo. Ar 71, ar 72, netgi 73 balsai – tokia dauguma negali sėkmingai dirbti, nes yra tiesiog per maža.
Aš matau, kad premjeras daro ne taip. Kai ką iš tiesų padarė gerai, juk reikėjo sumažinti valdymo išlaidas. Tačiau pensijų liesti nereikėjo, turėjo būti realūs veiksmai skatinant verslą, kovojant su nedarbu. Net namų renovacija nė nepradėta sustojo.
Aš jam tai primindavau. Noriu, kad A. Kubilius suprastų, jog reikia keisti ekonominę politiką. Jei jis tai suvoktų, būtų galima daug ką padaryti. Nežinau, ar jis supras.
Gali peržengti per save
– G. Vagnorius už A. Kubilių būtų geresnis premjeras?
– Teko su G. Vagnoriumi dirbti Vyriausybėje, labai gerai jį mačiau sunkiausiu Lietuvai laikotarpiu – 1991−1992 metais. Tai energingas žmogus, kuris gali dirbti ir sunkiomis sąlygomis. Juk tada buvo ekonomikos kūrimo pradžia – pats sunkiausias laikotarpis. Aš matau G. Vagnorių, vadovaujantį Vyriausybei, – jis tai galėtų daryti.
– Bet būtent G. Vagnorius 1998-aisiais jus atleido iš vidaus reikalų ministro pareigų, o dar po metų – pašalino ir iš partijos.
– Minėti faktai tik pasako, kad neinu ten, kur geriau. Taip, kadaise tarp mūsų buvo tam tikras nesutarimas. To nevadinčiau konfliktu. O po daugelio metų mes išsiaiškinome jo šaknis.
Tai rodo, kad mes sugebame peržengti per save. Mano žingsnis reiškia viena: einu į kitą partiją dėl to, kad būtų geriau valstybei.