Mokslininkai pastebėjo, kad SARS-CoV-2 virusas teikia pirmenybę ir daug dažniau jungiasi prie A kraujo grupės antigenų, esančių ant plaučių kvėpuojamųjų ląstelių. Nėra aišku, kodėl A kraujo grupės antigenai taip traukia virusą, bet tai galimai paaiškina, kodėl šią kraujo grupę turinčių asmenų tikimybė susirgti sunkia koronaviruso forma yra šiek tiek didesnė.
„Nors mūsų pastebėjimas, tikriausiai, yra tik dalis viso mechanizmo, atsakingo dėl to, ką matome, jis paaiškina tam tikrą kraujo grupės įtaką COVID-19 infekcijai“, – teigė tyrimo autorius dr. Seanas R. Stowellas iš Birmingamo ir Bostono moterų ligoninės.
Tyrimo išvados buvo publikuotos žurnale „Blood Advances“.
Žmonių kraujo grupės yra skirstomos į keturias grupes: 0 (I); A (II); B (III); AB (IV).
Testavo antigenus
SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, infekuoja žmogaus ląsteles naudodamasis savo receptoriumi – svarbia viruso dalimi, esančia ant jo spyglio baltymo, kuri leidžia jam patekti į ląstelės vidų.
Mokslininkai atliko in vitro eksperimentą norėdami pamatyti, kaip šis SARS-CoV-2 receptorius sąveikauja su sintetinėmis kraujo grupių antigenų versijomis. Buvo testuojami antigenai, randami ant kraujo grupių A, B ir O kvėpuojamųjų ląstelių ir raudonųjų kraujo kūnelių.
Paprastai sakant, du antigenai – A ir B – nulemia žmogaus kraujo grupę: A antigeną turi A kraujo grupė, o B antigeną – B kraujo grupė. AB kraujo grupė turi abu antigenus, o O neturi nei vieno. Šie antigenai dažniausiai yra randami ant raudonųjų kraujo kūnelių, tačiau juos galima aptikti ir kitose ląstelėse, pavyzdžiui, plaučių kvėpuojamosiose ląstelėse.
Tyrėjai nustatė, kad receptoriai daug dažniau jungėsi su A kraujo grupės antigenu, randamu ant kvėpuojamųjų ląstelių. Tačiau prie A grupės antigeno ant raudonųjų kraujo kūnelių virusas jungėsi taip pat, kaip ir prie kitų kraujo grupių antigenų ant kvėpuojamųjų ląstelių ir raudonųjų kraujo kūnelių.
„Iš ties įdomu, kad viruso receptoriai pirmenybę teikia tik A kraujo grupės antigenams, ir tik tiems, kurie yra randami ant kvėpuojamųjų ląstelių, o juk taip virusas ir patenka į daugelio pacientų kūnus ir juos infekuoja.
Deja, kraujo grupė yra paveldima ir jos pakeisti neįmanoma. Tačiau geriau suprasdami, kaip virusas sąveikauja su skirtingomis žmonių kraujo grupėmis, mes galime išrasti naujų vaistų arba prevencijos metodų“, – aiškina S. R. Stowellas.
Kraujo grupė dar nereiškia apsaugos nuo viruso
Tačiau manoma, kad tai tik nedidelė šio proceso dalis. Ankstesni preliminarūs tyrimai parodė, kad yra daugybė kitų aplinkybių, lemiančių kodėl kai kurios kraujo grupės, atrodo, yra susijusios su didesne sunkaus koronaviruso susirgimo formos rizika.
Verta apsvarstyti, kad rizika, siejama su skirtingomis kraujo grupėmis, yra gana nedidelė. Nors O kraujo grupę turintys žmonės, palyginus su kitomis kraujo grupėmis, yra mažiau linkę užsikrėsti koronavirusu, tai dar nereiškia, kad jie turi „antžmogišką“ apsaugą nuo viruso ar kad A kraujo grupės žmonės yra beviltiškai pažeidžiami.
Kaip teigia Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras, pagrindiniai faktoriai, padidinantys riziką susirgti sunkia COVID-19 forma yra vėžys, lėtinis inkstų nepakankamumas, Dauno sindromas, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, širdies ligos, nutukimas, nėštumas, rūkymas ir 2 tipo cukrinis diabetas.
Su padidėjusia sunkaus susirgimo rizika taip pat yra siejama ir daugybė kitų sveikatos sutrikimų. Taigi šie rizikos faktoriai turėtų kelti daugiau nerimo, negu jūsų kraujo grupė.
