Europos kultūros sostinėje Vilniuje startavęs pirmasis Europos meno mokyklų diplomantų festivalis „Neu/Now Vilnius ‘09“ pasiekė finišo tiesiąją.
Iš 245 festivaliui pateiktų darbų atrinkta 30 geriausių, novatoriškiausių bei įdomiausių Europos meno mokyklų diplomantų kūrinių, kurie vilniečiams ir miesto svečiams bus pristatyti lapkričio pabaigoje. Kūrėjų darbus vertino ir garsūs Lietuvos menininkai, tarp jų - Vilniaus dailės akademijos profesorius, vienas iš Lietuvos grafinio dizaino asociacijos įkūrėjų ir buvęs ilgametis jos vadovas, knygos „Lietuvos prekių ženklai. Istorija, funkcija, komunikacija“ autorius, grafikos dizaineris Audrius Klimas.
- Buvote pirmojo Europos meno mokyklų diplomantų festivalio „Neu/Now Vilnius ‘09“ vertinimo komisijos narys. Kuo išskirtinis šis festivalis?
- Festivalis „Neu/Now Vilnius ‘09“ - vienas iš „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009” edukacinės meno programos „Europos menų mokykla“ projektų, įgyvendinamas kartu su daugiau kaip 350 Europos aukštųjų meno mokyklų vienijančia Europos meno institutų lyga ELIA, Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos teatro ir muzikos akademija.Tai pirmasis Europoje festivalis, kuriame tarpusavyje rungėsi net 5 meno sričių atstovai – kino, muzikos, teatro ir šokio, dizaino bei vizualiojo meno. Pirmajame festivalio etape dalyvavo 250 Europos meno mokyklų. Visi vertinimui pateikti darbai patalpinti naujai sukurtoje meno kūrinių galerijoje internete www.neunow.eu. O 30 geriausių, novatoriškiausių bei įdomiausių Europos meno mokyklų diplomantų darbų lapkričio 19 d. bus viešai pristatyti Vilniuje.
- Kartu su kolegomis iš Didžiosios Britanijos ir Airijos vertinote Europos meno mokyklų dizaino diplomantų pateiktus darbus. Ką galėtumėte išskirti?
- Jaunieji dizaino kūrėjai iš visos Europos festivaliui pateikė 32 savo darbus. Iš viso atrinkome 6, mūsų nuomone, aktualiausius ir įdomiausius kūrinius. Tarp jų – ir vienas Lietuvos dizainerio kūrinys. Nors nugalėtojais išrinkti skirtingi darbai, visus juos vienija siekis atspindėti nūdienos realijas. Pavyzdžiui, Švedijoje studijuojantis Koji Wakaiama iš Japonijos konkursui pateikė ekologiją su technologijomis jungiantį kūrinį - į saulės labiau apšviestas vietas gėlių vazonėlius stumdantį robotą. Tai, kad dizaineriai gali būti naudingi ir žmonėms su negalia, dar kartą įrodė Alexandru – Coral Popescu, diplomantas iš Rumunijos, sukūręs įdomią, negalią turintiems žmonėms pritaikytą elektra varomą transporto priemonę.
Jaunasis dizaineris iš Slovakijos Šymon Kliman pateikė fotografijų ciklą apie romus. Ir nors, atrodytų, ši tauta kasdien yra šalia mūsų, fotografijose jų gyvenimas nepažįstamas ir romantizuotas.
Austrų dizaino diplomantas Gerd Hasel Steiner sukūrė kiekvieno žmogaus poreikiams pritaikytą elektroninės svetainės navigacinę sistemą. Tuo metu plakatų kūrimo tradicijomis garsėjančios Lenkijos dizainerė Izabela Kaczmarek nusprendė su ironija žvilgtelti į šią dizaino sritį ir festivaliui pateikė kiek neįprastų plakatų seriją.
- Kada ir kur bus galima susipažinti su geriausiais ir įdomiausiais festivalio dalyvių darbais?
Visi atrinkti darbai bus eksponuojami lapkričio 19-22 d. Priklausomai nuo meno srities, festivalio renginiai vyks Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre „Titanikas”, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Menų spaustuvėje, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre ir kino centre „Skalvija“. Beje, festivalio atidarymas rengiamas Dizaino inovacijų centre „Titanikas“, tai bus pirmasis renginys naujai įkurtame centro pastate. Nors „Titaniko” pavadinimas asocijuojasi su liūdna istorija, Dizaino inovacijų centro funkcijos yra itin svarbios. Tai studijų procesui paraleli struktūra, padedanti ieškoti tampresnio ryšio tarp dizaino, visuomenės ir verslo, žmonių poreikiams pritaikyti geriausius dizaino studentų darbus, padėti studentams tobulėti ir tapti žinomais.
- Šių dienų dizainas – koks jis? Kokios tendencijos vyrauja?
Pasikartosiu, bet festivaliui pateikti išties skirtingi darbai, atstovaujantys skirtingoms mokykloms, kultūroms ir socialinėms aplinkoms. Tačiau, nepaisant šių skirtumų, diplomantų darbus sieja ir dizaino pasaulyje šiuo metu vyraujanti bendra darnaus dizaino, tendencija. Bandoma balansuoti tarp ekologijos, techninių produkto savybių ir patrauklios gaminio kainos.
Kartu jaunieji dizaineriai daug dėmesio skiria ir supančiai aplinkai, o kurdami darbus ieško galimybių spręsti jiems artimas socialines ar ekonomines problemas.
- Ar Lietuvos dizaino tradicijos daug kuo skiriasi nuo Vakarų Europoje vyraujančių tradicijų?
Lietuvių dizaineriai savo profesionalumu mažai kuo skiriasi nuo kolegų iš Vakarų Europos. Tačiau Lietuvoje egzistuoja ir savos problemos – visuomenė, verslo atstovai, deja, dar nėra gerai perpratę dizaino galimybių. Tiesa, ir patys dizaineriai bandydami save parodyt ne visada pakankamai stengiasi. Kelių garsių dizainerių dėka visuomenė yra gerai susipažinusi su šalies rūbų dizainu. Dėl didelės konkurencijos paslaugų ir prekybos sektoriuje, vartojimo tradicijų Lietuvoje taip pat paplitęs grafinis dizainas. Tačiau ir čia dažnai susiduriama su vartotojų išprusimo stoka. T.y. užsakovai tiki jau viską žinantys grafinio dizaino srityje, tačiau dažnai taip nėra.
Mažiausiai Lietuvoje paplitęs pramoninis dizainas. Pavyzdžiui, viena stipriausių šalyje pramonės šakų – baldų pramonė – dažniausiai gamina tik pagal užsakovų iš užsienio pateiktus projektus. Tad ir Lietuvių dizainerių paslaugos jiems nereikalingos. Nors valstybė gautų daug daugiau naudos, jei šalyje prekės būtų ne tik pagaminamos, bet čia pat ir sukuriamos.
- Tai galbūt Lietuvoje nėra gabių ir profesionalių dizainerių?
Yra, ir ne vienas. Pavyzdžiui, konkurse „Elektrolux Design Lab 2009”, kuriame dalyvavo 900 dizaino studentų iš viso pasaulio, savo skalbyklės viziją sukūrusi jaunoji dizainerė Toma Brunzataitė papuolė į finalinį devintuką. Aukštas vietas užėmė ir kiti konkurse dalyvavę lietuviai. Didžiulis jaunųjų šalies dizainerių potencialas tikrai dar nėra išnaudotas. Tuo galima įsitikinti ir apsilankius naujai sukurtoje meno kūrinių galerijoje internete www.neunow.eu. arba neužilgo duris atversiančioje geriausių, novatoriškiausių bei įdomiausių Europos dizaino mokyklų diplomantų darbų ekspozicijoje Dizaino inovacijų centre „Titanikas”.
Balys Arlauskas
