Nors Amanda Kemezys komandoje rungtyniauja tik antrąjį sezoną, tačiau jau gali jaustis tikra senbuve. Negana to, šiemet lietuviško kraujo turinti amerikietė tapo komandos kapitone – pirmąja legioniere klubo istorijoje, susilaukusia tokio pasitikėjimo.
Vidurio puolėja gimė Fairview Heights miestelyje Ilinojaus valstijoje. Netoliese esančio Sent Luiso miesto universitete Amanda baigė pagrindinių mokyklų pedagogikos studijas, todėl, baigusi krepšininkės karjerą, žada tapti mokytoja.
Sportuoti merginą paskatino tėtis, jaunystėje pats žaidęs amerikietišką futbolą. Jis sulaukusią 7 metų Amandą ir vyresnę seserį Katie vesdavosi į krepšinio salę ir mokė šio žaidimo pagrindų. Būsimai „VIČI-Aisčių“ vidurio puolėjai krepšinis patiko, nes ji visada būdavo aukščiausia bendraamžių tarpe, todėl žaisti buvo lengva. Tuo tarpu sesuo Katie pasirinko tinklinį.
A. Kemezys atsakė į vicibasket.lt ir komandos gerbėjų “Facebook" paskyroje užduotus klausimus.
– Pradėsime nuo viktorinos klausimo – komandos draugės tave vadina AK. Ar žinai koks krepšininkas turi tokią pačią pravardę?
– Taip, komandos draugės mane vadina tą pravarde, kurią gavau dar studijuodama koledže. Žinau, kad Andrejus Kirilenko (Maskvos CSKA puolėjas) irgi turi lygiai tokią pat. Galbūt vieną dieną mes sužaisime vienas prieš vieną ir išsiaiškinsime, kuris AK yra geriausias (juokiasi – aut. past.)
– Courtnay Pilypaitis prieš sezoną tapo Lietuvos piliete. Gal sulauksime to paties ir iš tavęs? Ar, gavusi lietuvišką pasą ir sulaukusi trenerių kvietimo prisijungti prie nacionalinės šalies rinktinės, atstovautum Lietuvai?
– Tiesa sakant, gauti lietuvišką pasą stengiuosi nuo praėjusių metų, tačiau to įgyvendinti nepavyksta dėl gausybės popierių ir dokumentų, tačiau tikiuosi, kad vieną dieną pavyks. Gavusi kvietimą į nacionalinę rinktinę, žinoma labai rimtai apsvarstyčiau. Tačiau jei man ir nepavyktu tapti Lietuvos piliete ar žaisti šalies rinktinėje, aš vis tiek didžiuojuosi savo lietuviška kilme (Amandos tėtis yra lietuvis – aut. past.).
– Tapai pirmąja užsieniete, išrinkta komandos kapitone. Ką tau tai reiškia ir kokios yra kapitonės pareigos „VIČI-Aisčių“ komandoje?
– Tai, kad mane išrinko kapitone, man buvo didelė garbė. Malonu žinoti, kad komandos draugės manimi taip tiki ir pasitiki. Šios pareigos iš esmės nieko nepakeitė: ir toliau stengiuosi žaisti iš visų jėgų, padėti visoms komandos draugėms ir būti joms pavyzdžiu.
– Įvertink pirmąją sezono pusę...
– Prieš prasidedant sezonui iš mūsų buvo tikimasi labai daug, ypač po gero praėjusių metų pasirodymo. Tačiau mums Eurolygoje teko labai stipri grupė ir daug pajėgiausių komandų. Buvo rungtynių, kurias jautėme, kad galėjome ir turėjome laimėti, tačiau išplėšėme pergalę prieš „Ros Casares“ – ko tikrai nesitikėjo dauguma žmonių. O tai tik parodo, kad viskas mūsų komandai yra įmanoma. Tikiu, kad būtent tokį nusiteikimą nusinešime į 2012-uosius metus.
– “VIČI-Aistės" tavo akimis – komandos lygis, treniruotės, atmosfera, merginos?
– Aš tikrai myliu savo komandą. Būti toli nuo savo tikrosios šeimos ir namų yra sunku, tačiau „VIČI-Aisčių“ dėka aš čia irgi jaučiuosi kaip namie. Daugiausiai laiko praleidžiu su Courtnay, Mante, Lina ir Vaida, kurias man yra artimiausios draugės. Žinoma, negalėčiau įsivaizduoti gyvenimo čia be komandos kineziterapeutės Miglės. Ji yra daugiau nei kineziterapeutė, ji išlaiko visą komandą vieninga. Tai sakau ne tik savo, bet ir visos komandos vardu – ji rūpinasi ne tik savo darbu, bet ir mumis kaip žmonėmis. Esu labai dėkinga, kad ji yra mano gyvenime.
– Ko trūksta tau pačiai, kad būtum dar geresne krepšininke?
– Visada yra kur tobulėti. Nors gynyba yra mano stiprusis arkliukas, ją stengiuosi tobulinti. Taip pat privalau geriau žaisti puolime po krepšiu, pagerinti metimų procentą.
– Aplankei daug šalių, keliaudama į rungtynes Eurolygoje. Kuri tau patiko labiausiai ir į kurią norėtum sugrįžti ne kaip žaidėja, o kaip turistė?
– Man pasisekė, kad turiu turėjau galimybę aplankyti daug gražių šalių – Ispaniją, Prancūziją, Turkiją. Bet jei turėčiau išsirinkti vieną, greičiausiai tai būtų Čekijos sostinė Praha, nes mes niekada neturėjome laiko po ją pasivaikščioti, o ji atrodo labai gražus miestas
– Ką veiki laisvu nuo krepšinio metu?
– Kokiu laisvu laiku? (juokiasi – aut. past.). Per jį paprastai stengiuosi pailsėti ir atsipalaiduoti. Dažniausiai drauge su merginomis einame kur nors užkąsti, kartais apsilankome parduotuvėse, einame į kino teatrą. Jei laisvo laiko turime daugiau ir norime pakeisti supančią aplinką, važiuojame į Vilnių, kur praleidžiame vakarą.
– Esi aistringa Sent Luiso „Cardinals“ beisbolo komandos gerbėja. Kodėl beisbolas, juk Sent Luise yra amerikietiško futbolo komanda „Rams“ ir ledo ritulio komanda „Blues“?
– Visi, kurie mane pažįsta, žinoma, kad aš esu didžiulė „Cardinals“ gerbėja. Sergu už šią komandą, nes augau netoli Sent Luiso, kuris yra tiesiog pamišęs dėl beisbolo. Tai sulyginčiau su tuo, kaip kauniečiai myli „Žalgirį“ ar kaip visi lietuviai mėgsta krepšinį. „Cardinals“ visada buvo viena geriausių beisbolo komandų lygoje, visa mano šeima ją palaiko, eina į rungtynes ar žiūri jas per televizorių, klausosi radijo transliacijų. Žinoma, mes palaikome ir „Rams“ bei „Blues“, tačiau Sent Luise karaliauja beisbolas. Ypač dabar, kai „Cardinals“ tapo čempione.
– Amandos žinutė komandos gerbėjams...
– Labai jums dėkoju už palaikymą. Tikimės, kad jūs ir toliau ateisite į mūsų rungtynes, o mes stengsimės dėl jūsų žaisti iš visų jėgų. Pirmyn „VIČI-Aistės“!
