Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris Aleksandras Džikičius buvo patenkintas savo auklėtinių pasirodymu prieš Sankt Peterburgo „Spartak“ komandą.
Tiesa, paklaustas, ar tokio žaidimo pakaktų įveikti „Žalgirį“, specialistas atsakė: „Nežinau, nes “Žalgiris„ visai kitoks žvėris nei “Spartak".
„Rungtynės buvo tokios, kokių tikėjomės: sunkios, fiziškos ir įtemptos. Žaidėme prieš komandą, kuri nebuvo patyrusi pralaimėjimų VTB lygoje ir Europos taurėje. Manau, kad tai geriausias varžovų galios įrodymas. Gynyboje pavyko padaryti beveik viską, ką norėjome. Buvo duobių, tačiau tai yra normalu tokiose rungtynėse. Norėčiau, kad būtume labiau susikoncentravę užbaigiant atakas baudos aikštelėje, nes jų gynyba daugiau kreipė dėmesį į fizinę gynybą, o ne kaip numušti kamuolį viršuje. Ir tai visiškai skiriasi nuo to, ką darome su Valančiūnu ir Samardžiski. Mums buvo sunku prie to prisitaikyti per trumpą laiką“, - apie rungtynes kalbėjo A.Džikičius.
- Prieš kelis mėnesius sakėte, kad Aleksandras Rašičius ateityje žais daug geriau. Kada ateis tas laikas?
- Manau, kad šiai komandai labai reikia Rašičiaus. Tačiau šiandien su juo nebuvo problemų. Keista, bet kai jis būna aikštėje, mes būname pakilime. Jis žaidžia įžaidėju ir kartais kai kurių dalykų neišvysi statistikoje. Ar aš norėčiau, kad puolime jis būtų agresyvesnis? Taip, nes tikiu, kad jis yra geriausias mūsų snaiperis. Reikia surasti būdų, kad jis galėtų išmesti kamuolį.
- Ar sutiktumėte, kad Rašičiui geriau sekasi atakuojančio gynėjo pozicijoje?
- Jis tipinis žaidėjas, rungtyniaujantis 1 ir 2 numeriu. „Lietuvos ryte“ yra keli tokie žaidėjai. Tai, kokioje rolėje jis žais, priklauso ir nuo varžovų.
- Ar specialiai Valančiūnui buvo taikoma tai, kad jis dažnai „centruodavo“ po krepšiu?
- „Spartak“ labai fiziškai stipri komanda. Jie neturi jokių „berniukų“. Visgi Jonas dirba labai sunkiai, komanda vis labiau juo pasitiki, jis jaučiasi vis geriau ir rodo patobulėjimo ženklus. Anksčiau ar vėliau jis taps labai didele problema varžovų gynybai. Ir tuomet, kai atsiras tokia grėsmė, bus daugiau galimybių ir Rašičiui. Arčiau krepšio žaidžiančiam aukštaūgiui daug kūrybos nereikia - tereikia jam perduoti kamuolį.
- Ginantis atrodėte neblogai. Ar jūs taip pat vertinate gynybą prieš „Spartak“?
- Gynyba nebuvo bloga. Vis dėlto nenoriu nieko per daug girti. Pagrindinis rodiklis, kuris viską parodo - statistika, parodanti, kiek varžovai rinko taškų baudos aikštelėje. Turint tokią priekinę liniją, šis skaičius turėtų būti kuo mažesnis. Dabar atsimenu 3-4 tokias nesėkmes, kai atsitiko tai, ko labai nenorime. Dar nemėgstu, kaip mes pradedame pirmą ir trečią kėlinius. Tikiuosi, kad pavyks išlaikyti šį lygį, nes sausis mums labai sunkus.
- Kaip komanda laikosi to plano, kad komanda žaistų idealiai?
- Puolime mes vis dar ieškome stabilios grėsmės varžovams po krepšiu. Kitas dalykas - noriu, kad geriau judėtume be kamuolio. Gynyboje visada galime būti agresyvesni ir ypač grįžtant prie savo krepšio. Šiandien turėjome didelį iššūkį, nes „Spartak“ turėjo aštriai besiveržiantį įžaidėją ir pavojingus aukštaūgius. Valančiūnui ir Samardžiskiui tai buvo tarsi košmaras, bet mes laimėjome.
Donatas Urbonas, Krepsinis.net
