A. Damijonaitis taip pat persiuntė redakcijai Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje JaroslawoCzubinskio (Jarosław Czubiński) jam adresuotą laišką.
A. Ažubalais: aš nekomentuosiu
Gavę šį laišką, portalo žurnalistai paskambino TS-LKD nariui A. Ažubaliui. Tačiau Seimo narys laiško nekomentavo.
„Aš žinau šį poną (A. Damijonaitį), jis aktyvus visuomenininkas. Bet aš nekomentuosiu. Aš dabar važiuoju į kitą renginį, todėl šiuo metu sunku ką nors pasakyti“, – atsakė A. Ažubalis.
A. Damijonaitis: tai prieštarauja pagrindiniams tarptautinės teisės principams
A. Damijonatis „Atvirame laiške“ rašo, jog po A. Ažubalio replikos 2014 m. balandžio 11 dieną vykusiame Europos senjorų sąjungos suvažiavime, kad „sutartis būtina vykdyti“, jis atsidūręs nežinioje. Anot laiško autoriaus, „kontekste buvo minima 1994 spalio 26 d. bendradarbiavimo sutartis su Lenkija“, kurioje „įvardyta nesanti Lietuvoje „lenkų tautinė mažuma“ ir šiai tautinei grupei, turinčiai išorinę valstybę Lenkiją, su 40 milijonų gyventojų, suteiktos išimtinės „tautinės mažumos“ teisės“.
„Nežinau kokią įtaką gerb. Audroniaus Ažubalio karjerai daro šios sutarties palaikymas, bet, manau, būtina buvo savo poziciją argumentuoti arba paneigti. Kadangi minėta Lietuvos sutartis su Lenkija prieštarauja 1995 vasario 1 d. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 21 straipsniui. Kol dar ne vėlu, būtina stabdyti klastingą dalies Lietuvos teritorijos lenkiškos autonomizacijos de facto procesą“, – tęsia A. Damijonaitis.
Toliau A. Damijonaitis pažymi, kad remdamasis būtent minėta sutartimi, Lenkijos ambasadorius Lietuvos grindžia „lenkų išskirtinę poziciją Lietuvoje“ bei prideda ambasadoriaus jam adresuotą laišką, kuriame, pasak A. Damijonaičio, ambasadorius „manipuliuodamas nesančios lenkų „tautinės mažumos“ teisėmis, iš esmės kuria de facto lenkų autonomiją Pietryčių Lietuvoje“.
A. Damijonaičio teigimu, „tokie Lenkijos veiksmai prieštarauja pagrindiniams tarptautinės teisės principams“. „Lietuvoje yra karaimų ir totorių tautinės mažumos. Romai gali pretenduoti į tautinės mažumos statusą. Lietuvos lenkų, rusų, žydų tautinės bendruomenės turi išorines valstybes, todėl negali turėti „tautinės mažumos“ statusą“, – atvirame laiške A. Ažubaliui savo požiūrį aiškina A. Damijonaitis.
Ambasadorius: abi šalys įsipareigojo rūpintis tautinėmis mažumomis
Redakcijai persiųstame Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Jaroslawo Czubinskio laiške A. Damijonaičiui kaip tik ir akcentuojama, kad „tautinės tapatybės bei mažumų teisių klausimai išsamiai aptarti 1994 m. balandžio 26 d. Vilniuje pasirašytoje Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje“. „Minėtos tarptautinės sutarties nuostatos įpareigoja abi šalis – Lietuvą ir Lenkiją – rūpintis jų teritorijoje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis, atitinkamai – lenkų mažuma Lietuvoje ir lietuvių mažuma Lenkijoje“, – rašo ambasadorius.
J. Czubinskio laiške išsamiai išvardijamos nuostatos, apibrėžtos sutartyje, tarp jų – teisė laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime; teisė turėti savo masinės informacijos priemones; teisę mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos; steigti ir išlaikyti savo institucijas, organizacijas ar draugijas; teisė išpažinti ir praktikuoti savo religiją ir kita.
Ambasadorius taip pat pabrėžia, kad minėtoje sutartyje abi šalys įsipareigojo gerbti tarptautines tautinių mažumų teisių apsaugos, tarp jų ir Tautinių mažumų teisių apsaugos pagrindų konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 2000 metais, nuostatas ir standartus.
