Mokslininkų atlikta apklausa dėl itin palankaus visuomenės požiūrio į šalies teismų sistemą neįtikino nei žmonių, nei pačių Temidės tarnų.
Teiginiai, esą trys iš keturių gyventojų visiškai pasitiki teismais, buvo atremti itin paprastais argumentais. Kritikos pažerta ir klausimų formuluotėms, ir informacijos rinkimo metodikai.
Teisėjai pripažino, kad apklausos pristatymas iš pirmo žvilgsnio daugeliui gali pasirodyti kaip užsakomasis panegirikos kūrinys. Todėl pažadėta ateityje glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais ir panašių nesusipratimų išvengti. Balsas.lt apie visuomenės požiūrį į teismus ir visą teisėsaugos sistemą pasikalbėjo su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Audriumi Cininu.
– Kaip vertinate tokį neįprastai didelį (anot apklausos) visuomenės palankumą teismų atžvilgiu? – balsas.lt pasiteiravo A. Cinino.
– Teiginiai, kad teismais pasitiki trys ketvirtadaliai žmonių, nėra įtikinantys. Suprantama, kai atliekama kita apklausa ir paskelbiama, jog teismais nepasitiki niekas, taip pat nėra logiška.
Manau, kad tiesa yra kažkur per vidurį. Kai bus atliktas reprezentatyvus tyrimas, atsižvelgta į socialinį gyventojų pasiskirstymą, tada turėtų būti gauti aiškesni rezultatai, aiškesnis vaizdas.
– Kas labiausiai kenkia teisėjų ir teismų įvaizdžiui?
– Per didelis įvairių institucijų susirūpinimas teismų reitingais. Kuo mažiau bus kalbų apie teismų reitingus, tuo patiems teismams bus geriau.
Leiskite teismams su savo reitingais susitvarkyti patiems. Tada viskas bus gerai. Tegul kiekviena institucija rūpinasi savo reitingais.
Suprantama, kad negaliu nematyti pačių teisėjų veiksmų trūkumų, jie pasižymi tam tikra arogancija. Nors tai nėra dažnas reiškinys, vis tiek negerai, kad pasitaiko. Ir nėra čia ko slėpti, taip būna.
Iš kitos pusės, tai yra paties teismo reikalas. Teismas pats turi su tuo susitvarkyti, be kitų institucijų pagalbos.
– Išgirdęs apklausos pristatymą, sakėte, kad apima jausmas, jog teismai prieinami tik elitui. Kaip yra iš tikrųjų?
– Nesutinku, kad teismai yra prieinami tik elitui. Tačiau iš tos apklausos, kai buvo kalbinami daugiausia aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, gali susidaryti toks įspūdis.
Iš tiesų respondentų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, buvo daugiau kaip 50 proc. Tai neatitinka socialinės padėties Lietuvoje, todėl bendras vaizdas yra iškreiptas.
