Apžvelgdamas šiuos metus žymus žurnalistas, publicistas Algimantas Čekuolis mano, kad jie geresni, nei buvo galima tikėtis, ir linki vertinant praėjusius mėnesius atsižvelgti į realią situaciją, o ne svajones.
Daugelis panevėžiečių mėgsta žurnalisto, rašytojo Algimanto Čekuolio vedamas laidas, noriai skaito jo knygas. Tačiau ne visi tikriausiai žino, kuo šiam žymiam žmogui svarbus Panevėžys.
Vertinti – ne norais
A. Čekuolis gimė Panevėžyje, čia dažnai būdavo ir vėliau. Be to, trumpą laiką mokėsi dabartinėje Juozo Balčikonio gimnazijoje. Jo teigimu, mūsų miestas – pati Lietuvos širdis, ir čia jis pats geriausiai suprantantis žmones, o ir jį čia bene geriausiai supranta.
Žymus žurnalistas Naujuosius metus sako šiemet sutiksiantis Druskininkuose, „budėdamas su šampano taure rankoje“. Šiame mieste ponas Algimantas dabar atostogauja ir kiek stiprina sveikatą. Panevėžiečiams jis linkai gyvenimą vertinti realistiškai.
„Linkiu blaiviai žiūrėti į gyvenimą – tik taip teisingai galima įvertinti dabartį. Tai nelengva, nes žmonės linkę vertinti lygindami su savo norais“, – naujamečius linkėjimus išsakė žymus žurnalistas.
Jam pačiam metai buvę geri. Pasak A. Čekuolio, išleista antra knyga, jau parašyta ir trečioji. Prekyboje ji turėtų pasirodyti kitų metų vasarį. „Pirmas pristatymas vyks Panevėžyje – mano gimtinėje“, – žadėjo jis.
Džiaugėsi ir laidų populiarumu. Žurnalisto teigimu, kas sekmadienį jo laidas žiūri 160 tūkstančių žiūrovų ir tai labai aukštas reitingas. „Mane tai įkvepia“, – prisipažino. Ir kartu pasidžiaugė, kad jam, jau įžengusiam į aštuntą dešimtį, sveikata leidžia užsiimti mėgstamu darbu.
„Dar spardausi“, – juokauja A. Čekuolis.
Laimė – kaip vaivorykštė
Paprašytas įvertinti, kokie šie metai buvo Lietuvai, A. Čekuolis nedvejodamas atsakė, jog jie nebuvę tokie blogi, kaip kad atrodė metų pradžioje. Jo teigimu, visame pasaulyje nuosmukis, tad natūralu, kad jis palietė ir mus.
Žurnalisto manymu, buvo galima laukti paaštrėjimo, tačiau faktiškai tokio nebuvo, ir Lietuvos ekonomika „po truputį pradeda kabintis“.
„Nesutinku su panikos sėjėjais, kuriems atrodo, kad viskas krenta į bedugnę“, – sakė jis.
A. Čekuolio teigimu, jei šalis šiek tiek ir pasitraukė ekonomikos fronte, tai iki 2005 metų ribos, o juk galėjo būti ir blogiau. Juolab kad tokie potvyniai ir atoslūgiai kapitalizme neišvengiami.
Žinomas šalyje žmogus mano, kad šiemet pasikeitė ir mūsų pačių suvokimas. „Žmonės suprato, kad rojaus niekur nėra ir būti negali“, – sako jis. O jeigu jie vis dar niurna, tai esą dėl to, kad savo padėtį lygina ne su tuo, su kuo reikėtų.
„Savo padėtį lyginame ne su kuo nors kitu iš savo praeities, o su savo norais, planais, troškimais. Ir tuomet viskas atrodo blogai“, – dalijosi mintimis A. Čekuolis.
Jis patarė žmonėms prisiminti, kas buvo ir kaip gyvenome prieš dvidešimt, penkiolika ar dešimt metų.
„Visiškos laimės, apie kurią svajoja žmonės, būti negali. Laimė – kaip vaivorykštė: gali jos siekti, bet nepasieksi“, – vaizdžiai kalbėjo jis, primindamas, kaip, pamačius vaivorykštę, atrodo, jog ji čia pat, kraštas prie miško, o pribėgus viskas nutolsta.
Nepaisant to, publicistas įsitikinęs: siekti laimės, laisvės reikia. Tik vieniems tai pavyksta geriau padaryti, kitiems – ne. „Taip visada buvo ir bus“, – neabejoja A. Čekuolis.
Gadiname dėl nevertų dalykų?
Apžvelgdamas šalies tarptautinius šių metų santykius, žurnalistas tvirtino esantis nepatenkintas, anot jo, trumparegišku reiškiniu. „Su Lenkija pykstamės vis labiau“, – apgailestavo jis. Šiemet kliuvo tiek Mažeikių naftos klausimas, tiek lenkiškų pavardžių rašymas ar nerašymas originalo kalba.
„Kam kliudo, jei „č“ bus rašoma „cz“? Ar dėl to kam nors nukris karūna nuo galvos?“ – retoriškai klausė A. Čekuolis ir teigė esantis įsitikinęs, kad dėl tokių dalykų neverta gadinti gerų santykių su vieninteliu rimtu partneriu, galinčiu padėti ir paremti sprendžiant klausimus Europoje.
Kartu priminė, kad per Lenkiją eina pagrindinis Lietuvos kelias į Europą.
„Ar dėl to verta peštis? Kažkoks bajoriškas, kvailas užsispyrimas. Ir kuo toliau, tuo labiau“, – stebėjosi A. Čekuolis.
Vasarį pranašauja cirką
Kalbėdamas apie kitais metais vyksiančius rinkimus į savivaldybių tarybas, žurnalistas irgi apgailestavo įžvelgiąs negeras tendencijas. A. Čekuolį neramina vienas dalykas – atsiradęs populiarių žmonių noras staiga mestis į politiką ir įsivaizdavimas, kad jie yra tautos ir valstybės gelbėtojai. „Tai labai pavojingas reiškinys“, – įsitikinęs jis.
A. Čekuolio manymu, ši tendencija atsirado dėl to, kad populiarūs žmonės, kurių dauguma esą yra „išėję iš apyvartos, nustoję būti gerais aktoriais, šokėjais, rašytojais“, vis dar turi išlikusį norą būti scenoje, būti vertinami.
„Jie metasi į politiką, kad išnaudotų populiarumo likučius“, – įsitikinęs jis.
A. Čekuolio teigimu, tokie asmenys paprastai nėra patyrę – dauguma patirties turi gal net mažiau nei eiliniai piliečiai. Tokiu atveju žurnalistas nieko per daug gero nesitiki. „Pamatysime baisų cirką“, – perspėja jis.
A. Čekuolio teigimu, tokių žmonių ambicijos, pasitikėjimas savimi yra dideli, o politikai reikalingų žinių ir patirties praktiškai jokios. Jo įsitikinimu, į politiką vis dėlto turėtų eiti žmonės, nusimanantys apie verslą. Tačiau priduria suprantąs, kad žmonės nori kitų veidų politikoje, tad galimas daiktas, jog rinkimuose šį vasarį „žvaigždės“ atsidurs tarp laimėtojų.
Daiva SAVICKIENĖ
