Buvusio Sveikatos apsaugos ministro (SAM), liberalcentristo Algio Čapliko atsistatydinimas po to, kai už kyšio reikalavimą buvo nuteistas jo viceministras Artūras Skikas, kelia naujų klausimų. Vienas jų – ar A. Čaplikas nenusipelno ko nors daugiau, nei pareigų netekimas?
SAM viceministro A. Skiko byla lyg ir baigta. Kaltasis nubaustas, teisingumas triumfuoja. Tačiau visgi įdomu, kodėl A. Čaplikas atsistatydino jau po to, turėdamas visišką premjero Andriaus Kubiliaus, prezidentės Dalios Grybauskaitės paramą?
Pirmojoje rašinio dalyje skelbėme medžiagą, lyg ir įrodančią, jog A. Čaplikas turėjo pakankamai žinių, kad suprastų A. Skiką naudojant ne visai legalią partinės kasos papildymo techniką. Nebent ministras tikrai buvo labai jau nesupratingas ir net vaikiškai naivus.
Faktai kalba toliau
VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ direktorius Vytenis Kalibatas 2010 metų sausio 4 dieną apsilankė pas SAM ministrą A. Čapliką ir informavo pastarąjį dėl jau kurį laiką A. Skiko daromo spaudimo paremti partiją. Ministras A. Čaplikas pažadėjo išsiaiškinti su viceministru.
Savo liudijime STT A. Čaplikas pripažino, jog V. Kalibatas jį informavo dėl A. Skiko veiksmų, tačiau teigė iš pokalbio nesupratęs, jog viceministras reikalauja pinigų. Ar tik ne mėgindamas išsisukti A. Čaplikas STT tvirtino tesupratęs, jog tarp viceministro ir V. Kalibato esą „darbinių nesutarimų“. Su viceministru jis žadėjo išsiaiškinti ir pokalbis su pastaruoju įvyko tą pačią dieną. „Balsas.lt“ žiniomis, A. Skikas buvo informuotas, jog dėl „paramos susitarta“.
O kitą dieną nesupratingojo ministro nesupratingas, bet atkaklus ir nuoseklus pavaldinys A. Skikas vėl atakavo telefono žinutėmis V. Kalibatą.
Tuomet V. Kalibatas kreipiasi į STT, ši sausio 12 dieną pradeda ikiteisminį tyrimą ir sausio 21 dieną sulaiko A. Skiką SAM patalpose.
Įvairios versijos
Pagal bylos medžiagą A. Skikas, žadėdamas paslaugą tariamai nelabai gerai su pareigomis susitvarkiusiam V. Kalibatui (dabar nesigilinsime kiek tame tiesos), rinko pinigus partijai. Sunkiausia įtikima ir beveik kvaila būtų versija, jog A. Skikas, būdamas A. Čapliko bendrapartiečiu ir politiniu patikėtiniu, darė tai savo iniciatyva, be ministro žinios ar net šiam prieštaraujant.
Vos tik prasidėjo STT veiksmai ir kilo korupcinis skandalas – ministro A. Čapliko atžvilgiu skriejo ir priekaištai bei atsakomybės reikalavimai, ir užtarimai bei pasvarstymai – ar jis kartais netapęs klastingų medikų klanų auka.
Pažymėtina, kad pats ministras atsistatydindamas ypač akcentavo valdančiosios koalicijos „vyresniųjų brolių“ – Tėvynės Sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderių nuomonių skirtumus. Mat premjeras Andrius Kubilius nuolat ragino jį neskubėti trauktis, o Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai siuntė signalus apie pageidaujamą atsistatydinimą. A. Čapliko politinės atsakomybės klausimą ir kai kurie kiti konservatoriai. Tad paties A. Čapliko versija: išėjau, nes TS-LKD lyderiai nesutarė ar mane palaiko.
Apie galimą medikų klanų susidorojimą su neva reformatoriumi A. Čapliku ėmėsi samprotauti ir burti daugiausia opozicija. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė, komentuodama valdančiosios koalicijos narių raginimus ministrui atsistatydinti, pasišaipė: „Valdančioji koalicija nebenori būti valdančiąja“. Tiesa, nei ji, nei kiti „reformatorių ir auką“ A. Čapliką užstoję politikai nei vieno sąmokslininkų klano ir net jo nario pavardės neįvardijo.
Pats A. Čaplikas, kuris dabar ilsisi ir nenori plačiau nieko komentuoti, visgi duoda suprasti, jog A. Skikas greičiausiai galėjo rinkti pinigus visai ne partijai. Ar gali būti, jog A. Skikas, prispaustas STT, nepalankiai ministrui ir partijai paliudijo tik tam, kad atsipirktų kuo menkesniais padariniais ir taip metė nepelnytą šešėlį ne tik A. Čaplikui, bet ir visiems Lietuvos liberalcentristams? Jei taip – turime rimtą sąmokslo teoriją, pagal kurią STT prieš tyrą partiją ir reformų aistra degantį ministrą nukreipė „tamsios jėgos“. Gal ir tikėtina, bet gali taip ir nebūti.
Paprastesnis reziumė
Minėta medžiaga vargu ar leidžia paneigti galimybę, jog ministras A. Čaplikas žinojo, viceministrą reikalaujant iš V. Kalibato pinigų, bet nesiėmė jokių priemonių, kad tai liautųsi.
Tuomet išeitų, kad A. Čaplikas apgavo prezidentę ir premjerą, nes pirmiesiems valstybėms asmenims nepateikė visų detalių apie kyšininkavimą.
Visa tai leidžia matyti kur paprastesnę ir įtikinamesnę A. Čapliko atsistatydinimo versiją, negu klanų kerštas, pyktis dėl konservatorių vadų nepakankamai solidarios paramos ar pan. Tiesiog, artėjant bylos atomazgai ir faktams kylant į viešumą darėsi aišku, jog išsisukti „nesupratimu“ nepavyks.
Visa ši apgailėtina istorija, sukėlė didelį nepasitenkinimą ir taip jau nukaršusioje „abonento“ etiketės nenusiplaunančioje partijoje. Kai kurie šaltiniai šioje organizacijoje ir SAM teigia, jog A. Skikas apskritai galėjo „pakištas“. Kaip pakankamai kompetentingą specialistą jį vertinę kolegos tvirtino, jog visoje ministerijos vadovybėje jis nebuvęs kvailiausias žmogus. Neteisinant A. Skiko ir neturint galimybių visko iki galo patikrinti, belieka priminti dar vieną įdomią aplinkybę. Pagal bylos medžiagą A. Skikas prašė, jog V. Kalibatas pinigus partijai pervestų į sąskaitą. Po „nieko nesupratusio“ ministro ir STT įsikišimo „auka“ buvo jau grynaisiais atnešta į jo kabinetą.
Nežinia ar išdėstytų faktų visuma ir nesisklaidanti akių dūmimo migla nesutrukdys liberalcentristų likučiams, kurių dalis ūmai pasijuto „konservatorių vasalais“, mėginimams prisišlieti prie Arūno Valinsko partijos. Mat kai kurie klausimai A. Čapliko veikloje yra galbūt verti parlamentinio tyrimo ir gali pasitarnauti kam nors nebloga dingstimi šauktis apkaltos procedūros.
