Pastaraisiais metais patyręs smūgį statybų sektorius iš duobės kapstosi vangiai. Ši tendencija žalingai veikia ir gyventojus, ir biudžetą. Nepadeda konservatorių Vyriausybės kalbos apie gyvenamųjų namų renovaciją, mat ši nevykdoma jau porą metų. Nekuriamos darbo vietos, prarandami pinigai, kurie galėtų papildyti biudžetą.
Esama padėtis
Iš statybos sektoriaus per sunkmetį buvo atleista apie 50 tūkst. darbuotojų – šie netekę pragyvenimo šaltinio privalėjo duonos ieškoti užsienyje. Pasilikusiųjų ateitis Lietuvoje labai miglota. Nors Vyriausybė džiaugiasi ekonomikos atsigavimu – greitas statybos sektoriaus pabudimas mažai tikėtinas. Konservatorių Vyriausybė neturi programos, neaišku, kokių veiksmų ji imsis, kad šis sektorius pajustų pagyvėjimą. Nekalbama apie viešojo ir privataus kapitalo partnerystę, nevyksta kreditavimas.
Statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis, teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį atlikta statybos darbų už 841 mln. litų, tai 17 proc. daugiau negu 2010 m. per tą patį laikotarpį. Tačiau neverta tuo itin džiaugtis, nes statybų darbų masto padidėjimą lėmė ES paramą gaunanti inžinerinių statinių kategorija – negyvenamųjų pastatų statyba bei jų renovacija. Labiausiai šį sektorių maitina viešųjų pastatų renovacija – atnaujinamos mokyklos, darželiai, ligoninės. Tuo tarpu gyvenamųjų pastatų statybos apimtys traukėsi. Šių darbų pirmąjį šių metų ketvirtį atlikta už 79 mln. litų, arba 6 proc. mažiau nei praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. Tai lėmė vis dar neįgyvendinta daugiabučių renovacija, nevykdoma jos programa. Nors ekspertai prognozuoja, kad antrą šių metų pusmetį statybų sektorius atsigaus, tačiau tai gali įvykti tik su sąlyga, jei Vyriausybė pagaliau ims veikti, o ne žadėti.
Rizika išlieka
Statybos sektorius – tarsi veidrodis, kuriame atsispindi ekonomikos pagyvėjimas arba nuosmukis. Nuo šio sektoriaus gyvybingumo priklauso vidaus vartojimas, darbo vietų skaičius, įplaukos į biudžetą. Yra paskaičiuota, kad nuo statybos darbų, kurių vertė 1 mlrd. litų, į biudžetą grįžta pusė sumos, įskaitant netiesioginius mokesčius. Sukuriama apie 10 tūkst. darbo vietų. Štai kodėl statyba itin reikšminga visų šalių ekonomikoms.
Suprantama, kad menką statybų atsigavimą lemia ir skolų baimė. Vis dar vėluoja atsiskaitymai tarp ūkio subjektų už atliktus darbus. ES lėšų kai kada tenka laukti ir tris mėnesius, biurokratijos šiame sektoriuje daug, nemažėja ir rizika.
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, turto areštų per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 7 proc., šiemet bankrutuoja mažiau statybos įmonių. Tačiau šiame sektoriuje net 66 proc. bendrovių vis dar priskiriamos aukštos arba aukščiausios vėlavimo atsiskaityti rizikos segmentui, todėl statybos sektorius išlieka rizikingas. Vyriausybė turėtų pasirūpinti, kad būtų sudarytos galimybės lanksčiai statybų kreditavimo sistemai, kuri leistų atgaivinti šio sektoriaus veiklą.
Algirdas Butkevičius,
