Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, komentuodamas Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Camerono pareiškimą, kad ši šalis surengs referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), jei Konservatorių partija 2015 metais laimės parlamento rinkimus, pabrėžė, kad šios šalies įtaka ES yra didelė.
„Didžioji Britanija vaidina didžiulį vaidmenį ES. Tai šalis, kuri turi didelės įtakos formuojant politiką, svarstant strateginius, ypač finansinius, klausimus – tiek einamųjų metų biudžeto svarstymuose, tiek ir naujoje finansinėje perspektyvoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Butkevičius, pabrėždamas, kad ES turi atsižvelgti į Didžiosios Britanijos poziciją.
A. Butkevičius taip pat pabrėžė iš dalies pritariantis D. Camerono išsakytoms mintims.
„Pritariu kai kuriems pasiūlymams, ypač kalbant apie konkurencingumo didinimą, ūkio plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą. (…) Manau, kad ES lyderiai turėtų šiai sričiai skirti didesnį dėmesį“, – sakė A. Butkevičius.
Jis pridūrė, kad kai kurie ES lyderiai, stengdamiesi išvengti krizės padarinių, užmiršo, jog vien taupymas „veda į didžiulį nedarbą, į darbo pajamų nuvertėjimą. Anot A. Butkevičiaus, be gamybos, ūkio plėtros skatinimo nebus galima kalbėti ir apie jaunų žmonių įdarbinimą. Ir jei į D. Camerono išsakytas mintis bus atsižvelgta, „vargu ar kiltų klausimas dėl išstojimo iš ES arba referendum organizavimo“.
Kaip skelbia „Reuters“, D. Kameronas sakė, kad referendumas būtų surengtas kada nors tarp 2015 ir 2018 metų. Pasak Didžiosios Britanijos ministro pirmininko, pagrindinis jo partijos rinkimų pažadas 2015 metais bus iš naujo nustatyti šalies santykius su ES. Ketinama susitarti dėl naujų laisvesnių Didžiosios Britanijos narystės sąlygų, o per referendumą rinkėjai turės nuspręsti, ar likti ES naujai sutartomis sąlygomis, ar išvis išstoti iš bloko. Ar D. Cameronui pavyks surengti referendumą, neaišku, nes nežinia, ar jo partijai pavyks laimėti rinkimus.
Premjeras: ankstesnioji valdžia, skirdama Vilniaus savivaldybei per mažai pinigų, politikavo
Vilnius netrukus tikriausiai galės lengviau atsikvėpti, o sostinės savivaldybę smaugianti skolų našta nustos augti. Taip įvyks, jeigu bus padidinta Lietuvos sostinės biudžetui tenkanti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.
Vilčių, kad taip gali atsitikti, sostinės vadovams trečiadienį suteikė premjeras Algirdas Butkevičius. Paklaustas, ar Vyriausybė svarstys galimybę skirti Vilniaus miesto savivaldybei didesnę negu iki šiol GPM dalį, jis sakė, kad Finansų ministerijai ,,jau pavesta įsigilinti į šį klausimą”.
,,Pripažinta, kad ankstesnioji vyriausybė vis dėlto politikavo planuojant asignavimus savivaldybėms. Jeigu vadovausimės teisingumo principu, planuojant asignavimus pagal gyventojų skaičių, moksleivių skaičių savivaldybėse, įvertinus tai, kad čia yra sostinė, suvažiuoja studentai iš kitų rajonų, vis dėlto reikia pripažinti, kad asignavimai Vilniaus miesto savivaldybei nuo GPM buvo suplanuoti per maži”, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Butkevičius. Premjero teigimu, sprendimas bus priimtas planuojant savivaldybėms kitais metais skiriamas lėšas. Tačiau koks galėtų būti tas sprendimas, jis nekonkretizavo.
Antradienį Vilniaus meras Artūras Zuokas žurnalistams dar kartą pakartojo, kad sostinės savivaldybės skolos per kelerius pastaruosius metus didžiaja dalimi išaugo dėl nepakankamo finansavo, visų pirma, per mažos miestui tenkančios GM dalies. 2012 metais Vilniaus miesto savivaldybės skola siekė apie milijardą litų.
