Lietuvos studentų sąjunga suorganizavo nedidelę akciją, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Seimo nario V.Stundžio darbo grupės projekte numatyta, kad aukštąsias mokyklas valdys naujai formuojamos tarybos, o studentai jose turės du atstovus – vieną studentą išrinktą tiesiogiai, o vieną atstovą, kurį „laimins“ Lietuvos aukštojo mokslo taryba. Studentai nepatenkinti, kad universitetų rektoriai nepritarė dviejų studentų atstovų skyrimui į tokias tarybas.
„Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pasisakė, kad valdančiųjų sukurtas valdymo modelis, kada aukščiausioji valdžia aukštosiose mokyklose atitenka taryboms, yra antikonstitucinis. Dabar darbo grupė, kuriai vadovauja konservatorius V.Stundys vėl bando įteisinti šį modelį. Tiesa, dabar tarybos narius, kurie nedirba aukštojoje mokykloje, skirs ne ministras, o jo sukurta Aukštojo mokslo taryba. Kandidatus siūlys pačios aukštosios mokyklos. Esminis klausimas – kas viršesnis – tarybos ar senatai – sprendžiamas senatų nenaudai“, – sako Seimo opozicijos lyderis.
Anot A.Butkevičiaus, yra daug argumentų, įrodančių, kad išorinių, nedirbančių aukštojoje mokykloje narių buvimas pagerina aukštųjų mokyklų valdymo skaidrumą ir kokybę. Tačiau lygiai tiek pat galima surinkti argumentų, kad mažos ir stipriai įtakojamos tarybos, įgijusios absoliučią valdžią, bus didžiulis pavojus aukštųjų mokyklų autonomijai.
„Matyt, reikėtų eiti visiškai kitokiu keliu. Konstitucinis teismas jau yra pasakęs, kad autonomijos lygmuo gali būti skirtingas. Tarkime, universitetai gali turėti vienokią autonomiją, kolegijos – kitokią. Įstatymas turėtų nustatyti tik bendrus valdymo principus. Vis dėlto, aukščiausias valdymo organas universitetuose turėtų būti akademinė bendruomenė ir jos išrinktas Senatas. Jam turėtų priklausyti išimtinė kompetencija: spręsti dėl universiteto strategijos, misijos, rektoriaus rinkimų ir ataskaitos už veiklą. Kitos funkcijos galėtų būti perduotos mažesniam valdymo organui: rektoratui, Senato komisijai ar valdybai. Universiteto taryba turėtų būti sudaryta vien tik iš išorinių narių ir vykdyti priežiūros ir atstovavimo visuomenei funkcijas. Būtent toks modelis yra Didžiosios Britanijos universitetuose. Kolegijose tarybų vaidmuo galėtų būti didesnis. Tad dalies studentų nepasitenkinimas dėl Lietuvos universitetų rektorių pozicijos neturi jokio pagrindo. Jei svarbiausius klausimus universitete spręstų senatas, tai studentų balsas būtų tik svaresnis – jie sudaro net penktadalį senato narių. Kita vertus, senato narius nėra lengva paveikti, nes jie atstovauja skirtingų pažiūrų, bet siekiančiai vieno tikslo akademinei bendruomenei. Tai tarsi universiteto parlamentas, kuriam svarbiausias tikslas – gera mokslo ir studijų kokybė bei minties ir saviraiškos laisvė“, – mano Opozicijos lyderis A.Butkevičius.
