Raktą į pergalę Lietuvos prezidento rinkimuose turi premjeras Algirdas Brazauskas, mano JAV politologas Vladimiras Socoras. Jo teigimu, "vienas atkurtos Lietuvos valstybės tėvų, vykęs prezidentas ir premjeras A.Brazauskas" smarkiai pagadintų savo reputaciją ir vietą istorijoje, jei prisidėtų prie Kazimiros Prunskienės išrinkimo prezidente.
"K. Prunskienės deklaruojami politikos prioritetai, migloti ryšiai su Rusija ir nepagarba teisės viršenybei yra rimti dalykai ir keltų susirūpinimą dėl Lietuvos politinės bei ekonominės orientacijos, jei ji laimėtų penkerių metų prezidento kadenciją", - rašo politikos analizės centro "Jamestown Foundation" ekspertas V. Socoras naujausiame šio centro biuletenyje.
Straipsnyje "Quo vadis, Lietuva?" autorius pastebi, kad iš sovietinės nomenklatūros kilęs Socialdemokratų kairuoliškasis sparnas laiko K. Prunskienę "ideologiškai artima".
Jos varžovas rinkimuose, buvęs prezidentas Valdas Adamkus, bei didžiosios parlamentinės partijos - Tėvynės sąjunga, socialdemokratų branduolys ir liberalcentristai - sėkmingai "nuvairavo" Lietuvą į NATO ir ES.
Tuo tarpu, kaip pažymi V. Socoras, K. Prunskienė prie to neprisidėjo, kaip ir nušalintas nuo prezidento pareigų Konstitucijos pažeidėjas Rolandas Paksas, kuris dabar yra pagrindinis jos rėmėjas.
Analitikas primena, kad Konstitucinis Teismas visam gyvenimui užkirto kelią R. Paksui užimti aukštus valstybės postus, tačiau K. Prunskienė "nepaisydama teisės viršenybės, netrukus pareiškė padėsianti R. Paksui grįžti į aukštas pareigas, galbūt - Prezidentūron 2009-aisiais, jei šiemet ji laimėtų rinkimus. Mainais R. Paksas parėmė K. Prunskienės kandidatūrą į prezidentus".
Straipsnyje rašoma, kad K. Prunskienė savo laiku "peršoko" į nacionalinio išsivadavimo judėjimą iš sovietinės nomenklatūros gretų, ragino įvesti moratoriumą Lietuvos nepriklausomybės realizavimui, pakėlė maisto kainas prieš pat Maskvos mėginimą įvykdyti perversmą Lietuvoje.
Pasak V. Socoro, nušalinta nuo premjerės pareigų K. Prunskienė nuolat namuose ir užsienyje kritikavo Lietuvos valdžios poziciją per Maskvos puolimą ir vėliau. Maskvoje jis prisistatinėjo kaip geriausiai tinkanti vystyti santykius su Rusija, nuolat kalbėjo apie Rusijos svarbą Lietuvai ir vienijosi su kita politine smulkme, nerėmusia Lietuvos orientacijos į Vakarus.
Analitiko nuomone, A. Brazauskas ir kairysis Socialdemokratų partijos sparnas iš dalies yra atsakingi už Lietuvos politinę sistemą sukrėtusią konvulsiją: per prezidento rinkimus 2003-ųjų sausį socialdemokratų vadovybė nors formaliai ir parėmė V. Adamkų, tačiau rimčiau nepasistengė mobilizuoti jam palankių rinkėjų, todėl aktyvesni "protesto" balsai atnešė pergalę R. Paksui.
Prieš pat pirmąjį šių prezidento rinkimų turą ir Europarlamento rinkimus socialdemokratų daugumos valia buvo paskelbtos parlamentinės komisijos išvados dėl "Mažeikių naftos" privatizavimo, kurios turėjo "pakirpti sparnus" V. Adamkui ir pridėti balsų socialdemokratų kandidatams. Tačiau iš komisijos išvadų socialdemokratų balsų sąskaita pasipelnė tik K. Prunskienė ir kiti kairieji populistai, rašo "Jamestown Foundation" analitikas.
"Lietuva negali sau leisti eksperimentuoti su populistine ekonomika ir iliuzinėmis saugumo sistemomis - be Amerikos garantijų, suteikiamų per NATO. A. Brazauskas turi galimybę per prezidento rinkimų antrąjį turą sutvirtinti tradicinį šalies kursą, paragindamas rinkėjus balsuoti už Euroatlantinę orientaciją", - rašo V. Socoras. Pasak jo, A. Brazausko balsas yra labai autoritetingas kaime, kur anksčiau R. Paksas, o dabar - K. Prunskienė naudojasi socialdemokratų neapsisprendimu.
Analitiko vertinimu, daugelis socialdemokratų jau remia V.Adamkų.
"A. Brazauskas gali karūnuoti savo politinę karjerą, užtikrindamas, kad Lietuva liktų Euroatlantiniame ir demokratijos kelyje. Niekada nuo to laiko, kai Baltijos valstybės atkūrė savo nepriklausomybę, nė viena iš jų nestovėjo prieš tokį dramatišką pasirinkimą, kaip Lietuva per rinkimus birželio 27-ąją", - reziumuoja žinomas politikos analitikas.
BNS
