Lenkų verslo žurnale "Warsaw Business Journal" skelbiama, kad Lenkijos ministras pirmininkas Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) ir Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas Europos Komisijos planuoja prašyti skirti 260 milijonų eurų planuojamam dviejų šalių elektros tinklų sujungimo projektui įvykdyti.
Laiško projekte Europos Komisijos prezidentui Romano Prodi (Romanui Prodžiui) A. Brazauskas ir L. Milleris teigia, kad "norint įvykdyti šį projektą iš viso prireiks maždaug 434 milijonų eurų". Ministrai pirmininkai prašo padengti 60 proc. projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų, siekdami, kad projektas būtų komerciškai perspektyvus. Laiške, kuris taip pat adresuotas Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko (EPRB) prezidentui Jeanui Lemierre’ui (Žanui Lemjerui), nenurodoma, iš kokios institucijos tikimasi gauti prašomų lėšų.
Lenkijos ir Lietuvos elektros tinklų sujungimas imtas planuoti dar 1995 metais. Kaip parodė projekto įgyvendinamumo tyrimas, sujungus dviejų šalių elektros tinklus, per 20 metų valstybės uždirbtų maždaug 1,94 milijardo eurų.
Dviejų valstybių elektros tinklų ("Lietuvos energija" ir "Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE)") vadovai buvo susitikę aptarti Projektų vystymo kompanijos (PDC) įkūrimo klausimą, kurios verslo planas ypač priklausys nuo Europos Sąjungos (ES) paramos. Tikimasi, kad Europos Komisija bei Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas (EPRB) vis dėlto skirs lėšų, nes EPRB padėjo parengti ir finansiškai parėmė sausio mėnesį atliktą projekto įgyvendinamumo tyrimą. Tyrimui vadovavę Škotijos energetikos konsultantai "Ian Pope Associates" (IPA) pareiškė, kad projektas atitinka bendruosius ES energetikos politikos reikalavimus. Tačiau PSE tarptautinių ryšių skyriaus direktoriaus pavaduotoja Hanna Trojanowska (Hana Trojanovska) pabrėžė, kad PSE bus sunku vykdyti šį elektros tinklų sujungimo projektą, nes "jis nebus ekonomiškai perspektyvus, jei ES neskirs lėšų jam įgyvendinti".
"Projektas atrodo būsiąs komerciškai sėkmingas ir jam neturėtų būti skirta per daug valstybinių lėšų, - teigia ES pasirengimo narystei programos ISPA vadovas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse Friedemannas Allgayeris (Frydmanas Algajeris). - Projektui bus skirti pinigai iš ES struktūrinių fondų, kurių lėšos dažniau skiriamos ne tarptautiniams, bet atskirų valstybių projektams. Norėdamos išvengti nesklandumų, Lietuva ir Lenkija turi dirbti kartu. Įkūrus Projektų plėtros kompaniją (PDC), joms būtų lengviau".
Šiuo metu PSE ir "Lietuvos energija" vis dar formuoja dvišalę darbo grupę Projektų plėtros kompanijos (PDC) įkūrimo klausimui aptarti. Kompanijos taip pat svarsto, kurioje iš valstybių - Lietuvoje ar Lenkijoje - labiau apsimokėtų šią kompaniją užregistruoti.
"Turint omeny tai, kad Lietuva yra būsima ES narė ir vis dar nėra prisijungusi prie bendros elektros rinkos, ji iš partnerystės pasipelnys labiausiai, - teigia Ekonomikos, darbo ir socialinės politikos ministerijos Energetikos saugos skyriaus vyriausiasis ekspertas Waldemaras Lagoda (Valdemaras Lagoda). - Be to, Ignalinos atominė elektrinė, gaminanti daugiausiai Lietuvos energijos, bus uždaryta 2009 metais, o Lietuva turi išvengti izoliacijos".
Sujungti elektros tinklus Lenkijai taip pat bus naudinga - ypač dėl to, kad ji galės pereksportuoti energiją į Vakarų Europą. Tačiau prieš tai ES bus priversta padėti Lenkijai gerinant šalies ryšius su dabartiniais ES elektros tinklais. W. Lagoda apie tai sakė: "Tam, kad potencialūs Vakarų Europos elektros importuotojai galėtų elektrą gabenti iš Baltijos valstybių ir Lenkijos, reikia pagerinti Lenkijos elektros tinklų ryšius prie vakarinių ir pietinių valstybės sienų".
H. Trojanowska teigė, kad sujungti valstybių elektros tinklus yra naudinga ir ES. Taip Baltijos valstybės įgaus glaudesnių ryšių su Europa ir tai atspindės bendrą ES vienybės politiką, įskaitant telekomunikacijas ir transportą".
Anksčiau ES jau sėkmingai įvykdė panašius projektus, tarp kurių buvo ir 1996 metų Italijos bei Graikijos elektros tinklų sujungimo projektas.
ELTA
