Vos kartą ar du per metus Lietuvoje ant parketo pasirodantys penkis kartus pasaulio profesionalų klasikinių šokių čempionai Arūnas Bižokas ir Katiuša Demidova sekmadienį vėl lenkėsi lietuviškai publikai. Po kone pusvalandį trukusios parodomosios programos „Vilnius Dance Festival“ varžybose žiūrovai plojo atsistoję.
„Ar nepavargome? Matote patys – šlapi abu“, - braukdamas nuo kaktos srūvantį prakaitą „Balsas.lt“ kalbėjo A. Bižokas. Tituluočiausias Lietuvos šokėjas pademonstravo visus penkis klasikinius šokius ir privertė žavėtis net patį savo mokytoją, Lietuvos sportinių šokių legendą Česlovą Norvaišą.
Į tarpus tarp šokių A. Bižokas užimdavo publiką su mikrofonu rankoje, tuo tarpu jau šešis metus su juo poroje šokanti rusų kilmės amerikietė K. Demidova kvapui atgauti laiko turėjo dar mažiau – ji penkis kart keitė sukneles.
Po įspūdingos programos K. Demidova portalui Balsas.lt pasakojo, kad tiek jai, tiek A. Bižokui, kurį dažniau šaukia „Arūnčik“, labai pasisekė. „Mes kaip šokėjai ir kaip žmonės vienas kitą labai atitikome. Neveltui matyt stovime poroje jau šešis metus“, - kalbėjo ji.
– A. Bižokas iš pirmo žvilgsnio – santūrus žmogus. Koks jis yra iš tikrųjų?
– Viskas tiesa. Kalba jis mažai, bet kaip žmogus, jis labai stiprus, turi tikslą, eina jo link. Kitaip tariant, daro daugiau nei kalba.
– Kokia buvo pati pradžia?
– Šokdami su kitais partneriais vienas apie kitą žinojome. Ir kai mūsų keliai su partneriais prieš tai išsiskyrė, suėjome į porą, nes atitinkame vienas kitą ir pagal ūgį, ir pagal šokimo stilių. Nesistengėme specialiai „susišokti“, tiesiog suvokėme, kad vienas kitam geriausiai tinkame fiziškai. Vėliau ir darbiniai santykiai labai gerai susiklostė.
– Kiek per dieną treniruojatės?
– Prieš varžybas, likus mėnesiui, šokame kasdien po 6–8 valandas. Aišku, nebūtinai „bėgiojame“ ant parketo visas valandas. Kartais tenka ir iš lėto pajudėti, atidirbti tam tikrus elementus.
– Arūnas anksčiau kalbėjo, kad šoksite tol, kol jausite malonumą?
– Kiekvienam šokėjui itin svarbu šokti iki pabaigos. Save realizuojame ir jei jauti, kad dar gali kažką duoti žiūrovui, nesvarbu, ar tai būtų varžybos, ar šou programa, sudėtinga baigti. Manau, kad dar galime tobulėti ir teikti žmonėms džiaugsmo. Kai tik pajausime kitaip – kabinsime batelius ant vinies.
– Kokia kalba bendraujate tarpusavyje?
– Bendraujame su Arūnu rusiškai. Išvažiavau į Ameriką prieš 17 metų ir iki tol, kos tojau į porą su Arūnu, rusiškai beveik nekalbėjau. Kai tekdavo kalbėti, pirmiausiai galvodavau angliškai, po to versdavau į rusų kalbą. Dabar daugiausiai laiko kalbu rusiškai ir jau pasirodė net įtartinas akcentas, kalbant angliškai (juokiasi).
– Jūs – iš Rusijos, Arūnas – iš Lietuvos, tačiau atstovaujate JAV. Kaip jūs į tai žiūrite?
– Iš tikrųjų jaučiamės pasaulio žmonėmis. Tiek skraidome po skirtingas šalis – po tris ar keturis skrydžius per savaitę – kad ir Vilnius, ir Niujorkas, ir Tokijus, ir Londonas mums – kaip gimtasis miestas. Vienoje vietoje būname nedaug. Taip gaunasi, kad gyvename vos ne lėktuve. Išvykau į Ameriką, todėl ir šoku už JAV. Tačiau jaučiamės taip, lyg atstovautume klasikiniams šokiams.
– Niekada nekilo mintis sušokti už Lietuvą ar Rusiją?
– Šokau už JAV ir keisti atstovaujamą šalį būtų keista. Šokių pasaulyje nerasite dviejų vienos tautybės partnerių, atstovaujančių savo šalį. Kažkas pervažiavo, kažkas „susišoko“. Iš esmės viskas gana globalu. Man asmeniškai buvo keista, kai pastarajame pasaulio čempionate Maskvoje stovėjau ant apdovanojimų pakylos Kremliuje ir klausiausi JAV himno. Kai buvau maža mergaitė, ateidavau ten su baime ir pagarba. Pati esu maskvietė, todėl man pirmą kartą jaučiausi taip keistai.
– Ar Rusijoje į tai nežiūrima su pašaipa ar kritika?
– Jokiais būdais. Amerikoje save laikau rusų amerikiete. Visi iš kažkur atvyko ir savęs nevadina amerikiečiais. Paprastai tautybė ir lieka ta, iš kur atvykai.
– Koks šokis jums mėgstamiausias?
– Mėgstame visus. Tiesiog gal šiandien smagiau sušokome vieną, rytoj – kitą šokį. Visi pagal emocijas gana skirtingi – aistringi, liūdnesni, linksmesni. Viskas priklauso nuo emocinės būklės tuo metu. Jei esi atitinkamai nusiteikęs, tai tas šokis ir geriau „šokasi“. Mėgstamo šokio neturime.
– Lietuvoje tikriausiai neužsibūsite. Kur trauksite toliau?
– Vyksime į Niujorką, iš ten – į Vokietijos atvirąsias pirmenybes, vėliau laukia šou Maskvoje.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Sportinių šokių legenda Č. Norvaiša: dabar mes mokomės iš A. Bižoko
