Ne tik Lietuvoje priimti įstatymai, kad valstybę valdytų pinigai. Lietuvoje jie leidžia daryti įtaką partijoms, rinkimams ir užsienio kapitalui. Joks Seimas, išrinktas galiojant šiems įstatymams, jų nepakeis ir Lietuvos nepadarys nepriklausoma, demokratine respublika. Oligarchines grandines, išvijusias ir vejančias iš Lietuvos šimtus tūkstnčių jos piliečių, varžančias smulkų ir vidutinį verslą, galima nusimeti referendumu keičiančiu sistemą.
Sistema keičiama teisę finansuoti partijas paliekant tik rinkėjamas. Tam dabar iš biudžeto skiriama partijų finansavimui suma padalintina iš Lietuvos rinkėjų skaičiaus, ir taip gautą litų skaičių kiekvienas rinkėjas kasmet gali skirti jo pasirinktai partijai. Kiekvienas rinkėjas gali ir neskirti nurodytos sumos jokiai partijai. Neišdalinta suma gražinama į biudžetą arba pridedama prie kitų metų skirtinos partijų finansavimui sumos. Kitas partijų finansų šaltinis – visiems partijos nariams vienodas nario mokestis. Ne tik iš šių dviejų šaltinių, bet ir iš kitur gaunanti pajamas partija paleidžiama. Jos valdybos ir tarybos nariai praranda teisę kandidatuoti Seimo ir savivaldos rinkimuose.
Sistema keičiama atsisakant balsavimų už sąrašus ir sudarant visiems kandidatams vienodas rinkimų agitacijai sąlygas. Tam paliekamas dabar skiriamas rinkiminei agitacijai nacionalinio transliuotojo laikas kiekvienai partijai (politinei organizacijai), kurios nariai kandidatuoja, paliekamos ir dabar rinkimų komisijų skiriamos lėšos kandidatuojančių vienmandatėje apygardoje agitacijai. Rinkiminė agitacija kitose žiniasklaidos priemonėse draudžiama, išskyrus rinkimų komisijų nustatytose vietose nustatyto dydžio plakatų kabinimą. Susitikimai su rinkėjais tampa esmine propagandos priemone. Žiniasklaidos priemonė, paskleidusi agitaciją be kandidato sutikimo, uždaroma (praranda leidimą). Kandidatas, panaudojęs neleidžiamas agitacijos priemones, išbraukiamas iš kandidatuojančiųjų sąrašo.
Šios nuostatos tereikalauja pakeisti atitinkamų įstatymų atitinkamus straipsnius ir nereikalauja Konstitucijos keitimo. Jas įgyvendinus Seime neliktų nuolatinių sarašinių jo narių. Nuolatinumas pagrindinai pakliūnant į Seimą per sąrašą rodo tarnavimą partijų ir rinkimų finansuotojams. Nurodytas sistemos keitimas esminiai sumažintų Seimo narių balsavimų pardavinėjimus. Dabar partijos savo narius, net kurie anksčiau buvo pagauti pardavinėjantys balsavimus Seime, įtraukia į rinkiminius sąrašus, nes numato, kad balsavimų pardavinėtųjų profesija bus reikalinga ir dabartiniame Seime. Ar yra tokia Seime savo narius turinti partija, kurios bent vienas narys nebuvo teisėsaugos apkaltintas Seimo ar Savivaldybių tarybų balsavimų pardavinėjimu ar pirkimu?
Smulkus ir vidutinis verslas neturi galimybių skirti partijoms dešimčių, o tuo labiau šimtų milijonų litų, ir todėl Lietuvoje jo apimtys ženkliai mažesnės negu ES vidurkis. Ir todėl Lietuvoje įstatymuose nenumatyta, kad daliai viešųjų pirkimų konkursai rengiami tik smulkiam ir vidutiniam verslui. Stambus užsienio kapitalas per partijų finansavimą lėmė, kad Lietuvoje šiluma būstams brangesnė negu Švedijoje, nes joje tam naudojama daugiausiai alternatyvi energetika, o Lietuvoje - dujos. Lietuvoje įstatymiškai stabdomas vadavimasis iš priklausomybės nuo dujų monopolininko. Smulkaus ir vidutinio verslo galimybės padidės, kai sumažės galimybės oligarchams papirkinėti partijas. Tam ir numatytos siūlomos nuostatos referendumui.
Kad referendumas vyktų kartu su savivaldos rinkimais, parašus dėl jo paskelbimo reikia pradėti rinkti vėliausiai liepos mėnesį, bet geriau pradėti kiek galima anksčiau, kai tik susiburs referendumo iniciatyvinė grupė.
Pateikiu referendumui punktus ir prašau juos tikslinti ir papildyti kitais nemažesnio reikšmingumo negu įvardinti, o, svarbiausia, pranešti, kas gali padėti rinkti parašus, apmokėti skelbimus apie referendumą vietinėje spaudoje (tel. 85 2154440, mob. 861582256, el. paštas: [email protected]).
1. Seimo nariai renkami tik vienmandatėse apygardose (atsisakoma balsavimų už partijų sąrašus).
2. Partijas finansuoti turi teisę tik jos nariai vienodo dydžio nario mokesčiu ir tik rinkėjai, kiekvienas tik vieną savo nuožiūra pasirinktą partiją suma, gauta padalinus iš biudžeto skiriamus partijų finansavimui litus iš Lietuvos rinkėjų skaičiaus. Rinkėjų neišskirstyta suma grąžinama į biudžetą.
3. Rinkimų agitacijai gali būti naudojamos tik partijų lėšos, ir lėšos dabar šiam tikslui skiriamos iš valstybės biudžeto (nacionalinio transliuotojo laikas, rinkiminių programų, plakatų leidyba).
4. Referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip šimtas tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
5. Referendumą vykdyti kartu su 2011 m. savivaldos rinkimais (numatoma vasario mėnesį).
Kol pirmos trys nuostatos nebus įgyvendintos, nepadės nei kartų kaita. Seimą, o tuo pačiu ir Lietuvą valdys stambus kapitalas. Deja, užsienio kapitalas stambesnis nei Lietuvos. Jis ją ir valdo, palikdamas dekoratyvinę nepriklausomybę: jo valdomas ministerijas, Seimą. Kuo toliau, tuo sunkiau bus surinkti reikalaujamus dabar tris šimtus tūkstančio parašų, kad būtų paskelbtas referndumas, nes Lietuva tuštėja. Todėl skubėjau paruošti šį projektą, nes nespėjus surinkti reikiamą skaičių parašų iki rudens, nebūtų galimybės vykdyti referendumą per savivaldybių rinkimus ir kitas Seimas vėl nepatenkintų rinkėjų lūkesčių. Nepatenkintų, nes rinkimų agitacijai skirti milijonai sugundytų daugelį balsuoti vėl už tuos pačius.
Referendumui siūlomų nuostatų įgyvendinimas sumažintų galimybes apgaudinėti rinkėjus, sumažintų oligarchų įtaką Seimui, pagerintų smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas. Dabar jam sąlygas diktuoja partijų finansuotojai – juridiniai asmenys, galintys tam skirti dešimtis ir šimtus milijonų litų.
Ši revoliucija nereikalauja ginklų, aukų, bet beteisius daro pilnaverčiais piliečiais, sudaro sąlygas vaduotis iš skurdo, įsigalėti teisingumui. Jos įgyvendinimui reikia ne mažiau kaip penkiolikos iniciatyvinės grupės narių, kurių kiekvienas sutelktų po šimtą parašų rinkėjų, kurių kiekvienas surinktų po kelis šimtus Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų. Siūlausi į šio referendumo iniciatyvinę grupę, esu rinkęs parašus Marijampolėje, Panevėžyje, Trakų rinkiminėje apygardoje. Parašų rinkimui skiriami trys mėnesiai. Laukiu žinių, kas kuo gali padėti referendumu išsikovoti nepriklausomybę nuo stambaus kapitalo nežmoniško išnaudojimo, varančio Lietuvos piliečius iš tėvynės, atimančio galimybę pasiturinčiai gyventi savo žemėje.
Antanas Baskas