Andrius Bartkus – filmo „Pavergtųjų sukilimas“ operatorius ir montažo režisierius. Ilgą laiką kartu su tėčiu, žinomu šalyje prodiuseriu Sauliumi Bartkumi kūręs ir prodiusavęs TV laidas, praėjusiais metais iš esmės pakeitė savo veiklos profilį: studijoje E2K filmuoja ir montuoja istorinius, dokumentinius filmus.
Kalbiname Andrių likus mažiau nei savaitei iki filmo „Pavergtųjų sukilimas“, skirto 1941-ųjų metų birželio įvykių septyniasdešimtmečiui, premjeros.
Andriau, koks bus filmas?
Dažnai juokaujame: „Koks, koks!? Aišku, kad gražus“. O jei rimtai, tikrai gražus. Jautrus ir paliečiantis, labai tikras. Montuojant man pačiam kartkartėmis akyse susikaupia ašaros. Svarbiausia, kad turėsim ką vaikams ir šiandieninei kartai parodyti.
Ar tiesa, kad Jūs rekonstravote dalį to meto įvykių?
Taip, tiesa. Kartu su Karo paveldo centro ir karo istorijos klubu „Grenadierius“ atkūrėme nemažai scenų. Jos labai papildo ir pagyvina filmą, darosi įdomu žiūrėti. Buvo išskirtinai įdomu filmuoti ir stebėti, kaip istorija atgyja, nebelieka vadovėliniais faktais.
Tavo tėtis, Saulius Bartkus, yra šio filmo prodiuseris. Ar nesunku dirbti kartu?
Mes pratę. Aiškiai skiriame darbą ir šeimos reikalus. Iš manęs prodiuseris reikalauja lygiai taip pat, kaip ir iš kitų. Negaliu vėluoti, nespėti, nepadaryti, arba padaryti blogai.
Tiesa, dirbdamas su tėčiu jaučiu milžinišką atsakomybę. Neturiu teisės jo pavesti.
Dar anksti kalbėti apie įsimintiniausias akimirkas filmavimo metu, bet vis tik, gal kažkas labai įstrigo?
Iš tiesų, išliko žmonės, kuriuos pamatėme ir pažinome. Filmavimų JAV metu mums gelbėjo Rožė Šomkaitė. Moteris, besirūpinusi profesoriumi Brazaičiu iki pat jo mirties (1941-ųjų metų sukilimo metu Juozas Ambrazevičius – Brazaitis gavo Laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas ir sėkmingai jas vykdė. Aut.pastaba). Jos pasakojimų apie tuos laikus klausydavomis iki vėlyvos nakties.
Gaila, kad dalis filmo dalyvių: Jonas Urbonas, Nerijus Vegys jų paliko šį pasaulį netikėtai, neperspėję, kad premjeroje dalyvauti nebegalės. Tokiomis akimirkomis supranti, kaip viskas laikina ir suvoki savo atliekamo darbo prasmę ir išliekamąją vertę.
