Sveikinti su kuo?! Supratau, ilgas savaitgalis buvo...

plačia juosta aplink Nemuną iki 1410 buvo praktiškai išnaikinti, poto į tas žemes masiškai kėlėsi lietuviai

o šiaip, teisingai, kai čia lenkai važinėja, pačiam juk irgi nelabai patinka

Manai, kad visi švenčia nusigerdami?

Geriau vėliau nei niekada.

Dviprasmiškas tai bus pasveikinimas. Geriau tai padarytų ne užsienio reikalų ministras ar kitas oficialus asmuo, o koks nors įžymus Lietuvos mokslininkas ar menininkas, ir štai kodėl.
Nepriklausomybės karų metais Seinų - Punsko lietuviai tikrai jautė save Lietuvos dalimi, lygiai kaip ir mes juos jautėme tokiais. Jautė save tokiais ir per visą tarpukarį, ir karo metais. Bet kai po karo komunistai vėl paliko jų kraštą Lenkijos sudėtyje, šis jausmas pradėjo tirpti, tiksliau jis darėsi vis daugiau siurrealistinis.
Šiandien niekas rimtai nekvestionuoją Seinų - Punsko krašto priklausymo Lenkijai, lygiai kaip ir lenkų gyvenamos Vilnijos priklausymo Lietuvai. Lenkijos ir Lietuvos politikai uždarė šį klausimą beveik iškart po išsivadavimo nuo Maskvos diktato. Lenkija tapo ne priešė, o viena pagrindinių Lietuvos sąjungininkių (kaip ir buvo nuo Krėvos sutarties iki tautinio atgimimo). Dabar mes Punsko - Seinų lietuvius (ir jie patys save) suvokiame taip pat, kaip ir Gervėčių arba Pelesos, arba Latvijos pasienio kaimų lietuvius. Dažniausiai - kaip tiesiog užsienio lietuvius, kartu su JAV, Kanadoje arba Australijoje gyvenančiais mūsų tautiečiais.
Tokiomis sąlygomis Seinų - Punsko lietuvių, kurie yra ne išeivių, o šios Lenkijos dalies autochtonų palikuonys, sveikinimas su mūsų švente yra dviprasmiškas. Nenustebčiau, jei Lenkija įžiūrėtų Ažubalio dalyvavime šiame renginyje tam tikras Lietuvos teritorines pretenzijas, o tai jau nebūtų gerai.

Atsibudo. Galėjo iš karto pasveikinti po oficialių renginių, t.y. penktadienį. Matyt, buvo uzšventęs gerokai. O šiaip konservatoriai yra skolingi Lenkijos Punsko lietuviams, mat pas juos savo kasmetinius sąskryzius yra rengę.