Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Neringa Venckienė, laikydama ranką ant Konstitucijos, prisiekė tarnauti rinkėjams ir Lietuvai, bet patys rinkėjai kelis mėnesius nežinia kur ir kokiais tikslais besibastančio Seimo nario atšaukti negali. O parlamentarai, atrodo, linkę tyliai susitaikyti su tokia situacija, nes jaučiasi išnaudoję savo galimybes: po prokuratūros kreipimosi Seimas panaikino šios parlamentarės neliečiamybę.
Jai dingus, iškraustė iš Seimo bendrabučio, sustabdė algos mokėjimą. Tačiau, pasirodo, grįžusi ji gali pareikalauti sugrąžinti atlyginimą. Iki šiol algos mokamos jos padėjėjams. Mūsų kalbintas žinomas verslininkas sako, kad sprendimas dėl darbe nesirodančio ir be žinios dingusio darbuotojo būtų priimtas jau po dviejų savaičių.
Šią savaitę Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas išsikvietė generalinį prokurorą Darių Valį pasiaiškinti, kiek pasistūmėjo Neringos Venckienės paieška užsienyje.
„Tiesiog kartais jau ir juokinga darosi“, – humoro jausmą demonstravo Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas.
Nors generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad jos buvimo vieta nustatyta, žiniasklaidoje publikuojamos nuotraukos su Neringa Venckiene Čikagoje, generalinis prokuroras tikina, kad aktyviai bendradarbiauja su Jungtinių Valstijų teisėsauga, kuri vis dar, esą, nustatinėja Neringos Venckienės gyvenamąją vietą, kad įteiktų šaukimą ikiteisminei apklausai Lietuvoje.
„Prokuratūra yra informuota apie galimą įtariamosios buvimo vietą. „Galima buvimo vieta“ – ar tai žinojimas, ar ne? Ar tai žinia, ar tik tai duomenys?“, – spėliojo Generalinis prokuroras Darius Valys.
Kol prokurorai neva aktyviai bendradarbiauja su Jungtinių valstijų teisėsauga, Seimo etikos ir procedūrų komisija kiekvieną mėnesį informuoja Seimo valdybą apie Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose nedalyvaujančią Neringą Venckienę. Ir taip jau penkis mėnesius. Atrodo, kad tokia padėtis nejaudina ir Seimo vadovybės, dėliojančios prielaidų dėlionę savo neveiklumui pateisinti.
„Kas gali patvirtinti? Gal kažkas su ja atsitiko, gal ji pagrobta, gal jos nėra gyvųjų tarpe – galima visokių prielaidų daryti. Darau kitą sąmokslo teorijos prielaidą, kad ji dirba su užsienyje gyvenančiais lietuviais“, – samprotavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.
Algirdas Sysas sako, kad šiuo konkrečiu atveju Seimas savo vaidmenį jau atliko, leisdamas panaikinti Neringos Venckienės neliečiamybę. Toliau, esą, teisėsaugos reikalas. Opozicijos atstovas, Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys mano priešingai: Neringa Venckienė leistinas etikos ribas jau seniai peržengė, todėl Seimas turi imtis sprendimų.
„Seimo nario mandatas yra nepertraukiamas, o tai reiškia paprastą dalyką – alikti savo pareigas Seimo nariui būtina – dalyvauti Seimo plenariniuose ir struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. Tai jo pirminė priedermė“, – įsitikinęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys.
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Vytautas Sinkevičius sako, kad Seimo nariui be pateisinamos priežasties nelankant Seimo posėdžių, jis nevykdo konstitucinės pareigos.
„Kitaip tariant, jis sulaužo duotą priesaiką ir šiurkščiai pažeidžia Konstituciją. Ilgalaikis posėdžių nelankymas be svarbių priežasčių yra pagrindas apkaltai. Jeigu Seimo narys slapstosi nuo Seimo, tautos atstovybės, jeigu jo neįmanoma surasti gyvenamojoje vietoje, susisiekti telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėmis, galima manyti, kad Seimo narys nenori pats pasinaudoti jam suteikta ir garantuota teise į gynybą. Tokiais atvejais Konstitucija nedraudžia inicijuoti apkaltą ir spręsti, ar panaikinti Seimo nario mandatą jam nedalyvaujant“, – išaiškino MRU Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Kad apkaltos procesas būtų pradėtas, Seimo nariai turi imtis rinkti parašus apkaltai inicijuoti. Kas to imsis?
„Iniciatyva turi eiti iš Seimo narių ir aiškiai iš valdančiosios koalicijos“, – konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys.
„Jie pasidarė tokie neįgalūs, o visą laiką buvo labai iniciatyvūs. N. Venckienė nėra pozicijos dalis, ji – opozicijos dalis“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.
Kol sprendimą opozicija su valdančiaisiais mėto vieni kitiems it karštą bulvę, Seimo valdyba tam tikrų veiksmų ėmėsi – sustabdė atlyginimo mokėjimą. Tačiau patys parlamentarai pripažįsta, kad norėdama N. Venckienė neišmokėtus pinigus gali susigrąžinti.
Verslininkas Arvydas Avulis sako, kad privačiame sektoriuje darbo sutartyse numatytos darbuotojų teisės ir pareigos. Jei darbuotojas negali atvykti į darbą, jo pareiga apie tai pranešti.
„Susiklosčius tokiai situacijai privačiame versle, klausimas būtų išspręstas labai greitai.Aš manau, kad tai užtruktų ne ilgiau, kaip dvi savaites. Jeigu darbuotojas nieko nepraneša, neatvyksta į darbą, po dviejų savaičių tiesiog nutrauktume darbo sutartį, suprasdami, kad darbuotojas nebyliai mus informavo apie darbo sutarties nutraukimą“, – procedūros paprastumą privačiame sektoriuje pristatė UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Verslininkas nuogąstauja, kokį pavyzdį Seimo nariai rodo viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojams. Teisininkai šiuo atveju kategoriški.
„Seimas negali elgtis taip, lyg jis toleruotų konstitucinių pareigų nevykdymą. Ir kai šiuo atveju Seimas nieko nedaro, jis netiesiogiai skatina nevykdyti Konstitucijoje numatytas pareigas“, – atkreipė dėmesį MRU Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius Vytautas Sinkevičius.
