Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Nesuprantu, kaip taip galima išsityčioti iš puikios, romantiškos, švelnios pjesės? Gal režisierius serga kažkokia sadizmo manija? Gėda pasakyti, bet išėjau iš antros dalies, nes supratau, kad nieko nebesuprantu. Man teatras siejasi su švente, malonumu, žmogiškais išgyvenimais, o čia... Tokio "meno" ir gatvėje už dyka gali prisižiūrėti. Nejaugi režisierius tik tokia forma gali save išreikšti? Tada man jo gaila, o dar labiau gaila aktorių, kurie turi vaidinti tokiame absurdo spektaklyje...
Išsityčiojimas iš klasikos. Sutinku, kad protingiausi herojai ten buvo šernas ir briedis. Mušimasis, stumdymasis, rėkimas... To pilna gatvėse, ar bendrabučiuose. Ar tai galima laikyti menu?
Baisesnio spektaklio savo gyvenime nesu maciusi. Protingiausi herojai ten buvo sernas ant sienos ir kartais atsivelkantis briedis. Tuos tai dar ejo identifikuoti. Visa kita- kazkoks nesusipratimas, nakties kosmaras.Noreciau sutikti zmogu, kuriam tas spektaklis patiko ir pasikalbeti. Gal as kazko nesupratau? Tiesa, trecios dalies nemaciau, nes daugiau neistveriau tokio kankinimo budo. Idomu, ka pasakytu Cechovas?
Nerekomenduoju, daug zmoniu po prmos ir antros dalies tiesiog isejo is sales
REKLAMA
REKLAMA
A. Areima savajame „Vyšnių sode“ atmetė romantinę patetiką